Raiboji pelėda (Surnia ulula) aptinkama Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose bei borealiniuose miškuose. Tai į Lietuvą retai atkrendanti pelėdinių paukščių būrio rūšis, kuri pasirodo vėlyvą rudenį ir sutinkama iki pat pavasario, kuomet dalis šiaurinių populiacijų atklysta čia žiemoti. Šiuo metu šią pelėdą kartais galima pamatyti prie miškų, atviruose laukuose ar net gyvenviečių pakraščiuose, kur ji budriai ieško grobio, būna nebaikšti.
Tai vidutinio dydžio paukštis – 35–45 cm ilgio, o jos sparnų mojis siekia 70–80 cm. Skrydžiu ši pelėda primena vištvanagį, nes turi ilgą uodegą bei palyginti trumpus sparnus. Raiboji pelėda mėgsta tupėti ant aukštų medžių ar stulpų viršūnių, iš kur atidžiai stebi apylinkes. Šios rūšies paukščiai medžioja smulkius žinduolius – daugiausia peles ir pelėnus, kartais – ir mažus paukščius.
Skirtingai nei dauguma pelėdų, ši rūšis yra aktyvi ir dieną – ypač ankstyvą rytą bei pavakarę. Toks elgesys būdingas šiaurinių platumų pelėdoms, kur vasarą dienos labai ilgos, o kai kur saulė visai nenusileidžia. Dėl šio prisitaikymo raiboji pelėda dažnai medžioja šviesiuoju paros metu.
Eksponatą pagamino Narvydas Stankevičius.
