APIE AUDINIŲ BANKĄ
Viena svarbiausių gamtos muziejų funkcijų yra sukaupti kaip įmanoma daugiau biologinės informacijos. Visa informacija apie rūšį užkoduota kiekvienos ląstelės DNR, todėl greta tradicinių zoologinių preparatų (gyvūnų iškamšų, skeletinių ar spiritinių preparatų) pradėta kaupti genetinių išteklių – gyvūnų audinių – kolekcija. Tokios kolekcijos tampa vis svarbesnės vykdant įvairius biologinius (taksonominius, filogenetinius, evoliucinius, populiacinius ar ekologinius) tyrimus.
Molekuliniams tyrimams įmanoma imti mėginius ir iš tradicinių kolekcijų, tačiau nesant optimalių laikymo sąlygų DNR kokybė nebus labai gera ir tyrimo rezultatai nebus tikslūs. Naujai paimti audinių mėginiai laikomi palankiose DNR išsaugojimui sąlygose giluminio šaldymo šaldiklyje -70 °C temperatūroje. Kolekcija pradėta kaupti 2013 metais ir iki 2024 metų pabaigos jau buvo sukaupta 2200 gyvūnų audinių mėginių (54 žinduolių ir 207 paukščių rūšių; beveik 80 proc. Lietuvoje gyvenančių žinduolių ir netoli 60 proc. Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių). Kai kurių paukščių ir žinduolių audinių imtys siekia kelias dešimtis; yra ir retų gyvūnų, įrašytų į Raudonąją knygą, mėginių (10 žinduolių ir 50 paukščių rūšių).
AUDINIŲ PANAUDOJIMAS
Audinių (genetinių išteklių) kolekcijos visame pasaulyje tampa vis svarbesnės, vykdant įvairius biologinius molekulinius, taip pat parazitologinius tyrimus. Mėginiai iš Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus audinių kolekcijos panaudoti, vykdant žinduolių plitimo ir paukščių parazitologinius tyrimus Europoje ir Lietuvoje, o muziejaus darbuotojai yra kai kurių straipsnių bendraautoriai.
Kviečiame Lietuvos mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigas, visus mokslinių tyrimų bendruomenės narius kaip įmanoma plačiau naudoti mūsų kolekciją moksliniams tyrimams. Audiniai skolinami, laikantis Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus patvirtintos audinių skolinimo strategijos.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus audinių skolinimo strategija.
Žinduolių ir paukščių mėginių sąrašai:
