Žemiau yra galimybė rasti informacijos vienaip ar kitaip susijusios su paukščių žiedavimu ar paukščių žiedavimo duomenų panaudojimu.
Apie tai, kokiais kakliniais žiedais yra ženklinamos baltakaktės žąsys (žiedų spalvos ir įrašai juose), kaip teisingai perskaityti jų įrašus, kokios dažniausios klaidos šiuos žiedus identifikuojant, galima sužinoti straipsnyje „Kakliniais žiedais ženklintos baltakaktės žąsys“, išspausdintame Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamame žurnale „Paukščiai“, 2009, Nr. 1, 16-17 psl. Šį straipsnį galite skaityti čia.
Apie kai kuriuos paukščių žiedavimo istorijos Lietuvoje faktus, apie Lietuvoje naudotus anksčiau ir naudojamus dabar paukščių žiedus, apie sužieduotų paukščių skaičių, apie paukščių žiedavimo duomenų tvarkymo algoritmus, apie paukščių žiedavimo perspektyvas ir apie kitus su paukščių žiedavimu Lietuvoje susijusius momentus galima sužinoti „išklausius“ Lietuvos ornitologų draugijos 30-mečiui skirtoje konferencijos skaitytą pranešimą „90 metų nuo sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžios“. Pranešimą peržiūrėti galima čia.
Apie paukščių ženklinimą įvairiais spalviniais (plastikiniais) kojų ir kaklo žiedais ir kitais ženklais (vėliavėlėmis, sparno žymenomis, snapo plokštelėmis), apie jų spalvas ir įrašus, apie jų identifikavimo ypatumus, apie tai, kodėl tai visada naudojami kartu su standartiniais metaliniais žiedais galima sužinoti straipsnyje „Paukščių ženklinimas spalviniais žiedais“, Šią publikaciją sudaro trys dalys išspausdintos trijuose Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamo žurnalo „Paukščiai“ numeriuose:
1 dalis – 2020, Nr. 3 (47), 16-25 psl. (skaityti čia ),
2 dalis – 2020, Nr. 4 (48), 31-39 psl. (skaityti čia),
3 dalis – 2021, Nr. 1 (49), 20-31 psl. (skaityti čia),
Apie Lietuvos pajūryje aptiktas žieduotas jūršarkes (Haematopus ostralegus) rašoma straipsnyje „Žieduotos jūršarkės Lietuvos pajūryje“, kuris buvo publikuotas Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamame žurnale „Paukščiai“, 2021, Nr. 3 (51), 16-17 psl. Šį straipsnį galite skaityti čia.
Kokiais maršrutais migruodamos į žiemojimo vietas ar grįždamos į perėjimo vietas skrenda upinės žuvėdros (Sterna hirundo)? Kiek ilgai šie paukščiai gyvena? Kokios jų žuvimo priežastys? Kur perėti įsikuria jauni paukščiai? Į šiuos ir į kitus klausimus galima gana tiksliai atsakyti analizuojant šių paukščių žiedavimo ir aptikimo po žiedavimo duomenis. Tai aprašoma Lietuvos ornitologų draugijos s leidžiamo žurnalo „Paukščiai“ (2022, Nr. 4 (56), 11-20 psl.) straipsnyje „Apie upines žuvėdras pagal jų žiedavimo duomenis“. Šią publikaciją galite skaityti čia.
Kas sužinota pagal iki 2023 m. vasario 1 d. gautus duomenis apie 2010 m. pavasarį spalviniais žiedais Lietuvoje paženklintus rudagalvius kirus rašoma Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamo žurnalo „Paukščiai“ (2023, Nr.1 (57), 19-26 psl.) straipsnyje „Apie 2010 m. pavasarį žieduotus rudagalvius kirus“. Šią publikaciją galite skaityti čia.
Žymiausio XX a. Lietuvos gamtininko akademiko Tado Ivanausko (1882-1970) 140-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje skaityti pranešimai yra išspausdinti šio muziejaus ir Lietuvos mokslų akademijos išleistame leidinyje (knygoje) “Akademikas Tadas Ivanauskas – modernios Lietuvos valstybės pamatų kūrėjas” (leidinio sudarytojas, bendraautorius ir mokslinis redaktorius akademikas, habilituotas daktaras Mečislovas Žalakevičius). Akademikas T. Ivanauskas buvo ir paukščių žiedavimo Lietuvoje pradininkas bei organizatorius. Todėl konferencijoje vienas pranešimas buvo skirtas paukščių žiedavimo istorijos pasaulyje ir Lietuvoje trumpai apžvalgai, o taip pat šio bei kai kurių kitų, naujų metodų taikymui paukščių tyrimuose jau ir XXI a. Visą pranešimą „Lietuvos paukščių žiedavimo centras Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje ir jo veikla“ galima skaityti čia.
Lietuvoje pirmieji didieji baltieji garniai, du paukščiai, sužieduoti 2016 m., o 2017–2022 m. laikotarpyje – net 1903. Iš jų 1707 individų buvo paženklinti ne tik standartiniais metaliniais žiedais, bet ir spalviniais žiedais. Iki 2024 m. birželio 30 d. Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo informaciją apie 275 žieduotų individų 578 aptikimo atvejus 17 Europos valstybių. Pagal šių duomenų analizę Lietuvos Ornitologų draugijos žurnale „Paukščiai“ (2023, Nr. 4 (56)) publikuotą straipsnį „Apie Lietuvos didžiuosius baltuosius garnius pagal jų žiedavimo duomenis“ galite skaityti čia.