Lietuvoje žuvininkai, neretai vadinami ir ereliais žuvininkais (Pandion haliaetus), peri negausiai – ornitologų nuomone pastaraisiais metais apie 40–50 porų. Dažniau juos galima pamatyti migracijų, ypač rudeninių migracijų metu, kai į žiemovietes migruoja paukščiai iš į šiaurę nuo Lietuvos esančių teritorijų. Tarp šių paukščių pasitaiko ir nemažai žieduotų. Ypač daug šių paukščių žieduojama Suomijoje. Kiekvienais metais 1990-2022 m. laikotarpyje toje šalyje kasmet sužieduotų šios rūšies paukščių skaičius yra nuo 1142 iki 1531 (https://rengastus.helsinki.fi/tuloksia/Rengastus/laji/PANHAL, prisijungimas 2023-11-10). Pagal paukščių pastebėjimo registracijas galima susidaryti gana aiškų vaizdą apie migracijos terminus, o pagal identifikuotus žieduotus individus – ne tik apie migracijų terminus, bet ir apie tų paukščių kilmę bei apie migracijos ypatybes priklausomai nuo jų amžiaus.

Jaunas (pirmametis) žuvininkas. Vytauto Jurkuvėno nuotr.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro (PŽC) duomenų bazėje yra duomenys apie 47 šiauriau Lietuvos žieduotų žuvininkų aptikimą Lietuvoje. Tai Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir, daugiausiai (net 34), Suomijoje žieduoti paukščiai. Iš jų rugpjūčio mėn. aptikti 9 paukščiai (ankščiausiai 3 d.), rugsėjo mėn. – 17, spalio mėn. – 2 (15 ir 18 d.). Dar trys aptikti lapkričio mėn., o vienas net gruodžio mėn. (10 d.). Pažymėtina, kad iš šešių aptiktų spalio-gruodžio mėn., keturi buvo aptikti nugaišę ar žuvę tikrai ankščiau nei prieš savaitę (gal ir gerokai ankščiau). Kada galėjo būti nugaišęs ar žuvęs dar vienas nežinoma, o vienas buvo su fiziniais trūkumais (vieno sparno ne mažiau 4 didžiosios plasnojamosios plunksnos trumpesnės nei pusės normalaus ilgio), kas neabejotinai įtakojo jo galimybę migruoti. Pagal šiuos duomenis akivaizdu, kad absoliuti dauguma žuvininkų per Lietuvą migruoja rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Mašnyčios kaime (Druskininkų sav.) Darius Jakavonis š. m. spalio 25 d. pastebėjo žieduotą žuvininką. Jo padarytame video įraše paukščio žiedas buvo identifikuotas. Toje pačioje vietoje žuvininkas matytas ir vėliau, paskutinį kartą spalio 29 d. Beveik neabejotina, kad tai tikrai tas pats paukštis. Suomijos PŽC pranešė, kad jis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas š. m. liepos 7 d. Suomijos pietuose Peijet Hemės (Päijät-Häme) regione. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 751 km. Tai tikrai vėlyvas šio paukščio aptikimas Lietuvoje.

Suomijoje žieduotas žuvininkas Mašnyčios kaime (Druskininkų sav.) 2023-10-25. Dariaus Jakavonio įrašyto vaizdo įrašo stop kadras.

„Padėkime ereliams“ savo paskyroje FB spalio 4 d. paskelbė informaciją apie dviejų GPS-GSM tipo telemetriniais įrenginiais Lietuvoje paženklintų visiškai suaugusių (subrendusių) žuvininkų rudeninę migraciją šiais metais. Patelė, rugpjūčio 3 d. dar buvusi Lietuvoje, rugsėjo 17 d. jau buvo tame pačiame regione Vakarų Afrikoje piečiau Sacharos dykumos kur praleido ir praėjusią žiemą. Patinas iš Lietuvos išskridęs mėnesiu vėliau, spalio 3 d. jau buvo Burkina Fase (valstybė Vakarų Afrikoje) piečiau Sacharos. Tai patvirtina žinomą faktą, kad ankščiausiai migruoti pradeda subrendę žuvininkų patelės, vėliau – subrendę patinai, o vėliausiai – jauni paukščiai. Mašnyčios kaime aptiktas Suomijoje žieduotas paukštis buvo jaunas (pirmametis) paukštis. Iš visų Lietuvoje rugpjūčio mėn. aptiktų paukščių subrendę buvo 6, jaunikliai – 3, o rugsėjo mėnesį, atitinkamai, 4 ir 13. Toks yra dėsningumas, bet tai tikrai nereiškia, kad visais atvejais būna taip ir tik taip. Pavyzdžiui, vienas jau ankščiau paminėtas Suomijoje žieduotas ir Lietuvoje rugpjūčio 3 d. aptiktas (703 km atstumu nuo žiedavimo vietos) paukštis buvo pirmametis.

Lietuvos PŽC informacija

Suomijoje žieduotas žuvininkas Mašnyčios kaime (Druskininkų sav.) 2023-10-25. Dariaus Jakavonio įrašytas vaizdo įrašas.

not a terminal