Europoje gyvenantys paukščiai pagal tai, kur jie išskrenda žiemoti, skirstomi į artimuosius ir tolimuosius migrantus. Tolimieji migrantai žiemoti išskrenda į Afriką piečiau Sacharos dykumos. Artimieji migrantai žiemoja Europoje ir šiauriniame Afrikos pakraštyje. Pastaraisiais dešimtmečiais, šylant klimatui, nemažai artimųjų migrantų į žiemovietes išskrenda vėliau, o parskrenda ankščiau. Tolimųjų migrantų grupėje tokie pokyčiai, jeigu ir yra, tai ne tokie aiškūs – jie vis dar išskrenda ir parskrenda pagal nusistovėjusius „grafikus“.
Upinės žuvėdros (Sterna hirundo) yra tipiški tolimieji migrantai. Pagal Lietuvoje žieduotų šių paukščių aptikimo duomenis, jie žiemoja Afrikoje Namibijos (gal ir Angolos) bei Pietų Afrikos Respublikos pakrantėse, t. y. net ir piečiausiame Afrikos pakraštyje. Iš Lietuvos dauguma jų išskrenda jau rugpjūčio mėn., likusios – iki rugsėjo vidurio. Dar neišskridusių individų aptikimai rugsėjo pabaigoje, o juo labiau spalio mėn., labai reti.
Lietuvos ornitologų draugijos portalo skiltyje „Reti stebėjimai“ yra įrašas apie 2024 m. spalio 19 d. Ventės rage Šilutės r. matytą skrendančią upinę žuvėdrą, o Lietuvos paukščių žiedavimo centras (LPŽC) gavo Vyganto Karnausko pranešimą apie tą pačią dieną Kuršių marių pakrantėje Svencelėje Klaipėdos r. pastebėtą žieduotą upinę žuvėdrą. Ar tai tas pats paukštis, ar kitas, neaišku, bet tikrai galėjo būti tas pats nes nuo Ventės rago iki Svencelės marių pakrante yra tik apie 20 km. Be to paukštis Ventės rage matytas apie 9 val., o Svencelėje – 13.50 val. Ar Ventės rage matytas paukštis buvo žieduotas, neaišku nes įžiūrėti ar ant skrendančio tokio nedidelio paukščio kojų yra žiedai, ypač jam esant tolokai, kaip buvo šiuo atveju, praktiškai neįmanoma.
V. Karnausko atsiųstose žieduoto paukščio nuotraukose buvo identifikuotas spalvinis jo žiedas. Paaiškėjo, kad tai Kintų žuvininkystės ūkio tvenkiniuose Šilutės r. 2021 m. birželio 25 d. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojo Vytauto Eigirdo žieduotas visiškai suaugęs (išperėtas prieš 2021m.) ten perintis paukštis. Tuose pačiuose tvenkiniuose jis buvo aptiktas ir 2022 bei 2023 m.
Upinės žuvėdros aptikimas Lietuvoje spalio viduryje yra išties retas atvejis. LPŽC duomenų bazėje yra 8 Lietuvoje žieduotų šios rūšies paukščių aptikimų spalio mėn. duomenys. Tuo laikotarpiu jie jau būna toli nuo Lietuvos. Arčiausiai Lietuvos paukštis buvo aptiktas Belgijoje (atstumas nuo žiedavimo vietos 1348 km). Kiti aptikti gerokai toliau – vienas Ispanijoje (2912 km), o likusieji šeši jau Afrikoje: du Gabone (6324 ir 6365 km), vienas Kongo Demokratinėje Respublikoje (6738 km), trys Namibijoje (8658, 8719 ir 8744 km). Visų šių individų atstumų nuo kiekvieno jų žiedavimo vietos iki aptikimo vietos vidurkis yra 6226 km.
Spalviniais žiedais ir „vėliavėlėmis“ (tai žiedas su plokštele) paukščiai ženklinami dėl galimybė juos identifikuoti iš toliau. Spalviniai žiedai ir „vėliavėlės“ gali būti to paties kodo, todėl, pranešant apie aptiktą taip paženklinto paukščio aptikimą, labai svarbu pažymėti, ar jis buvo paženklintas spalviniu žiedu, ar „vėliavėle“. Bet kokio paukščio spalvinio žiedo ar vėliavėlės unikalų (vienintelį) kodą sudaro žiedo spalva ir jame esantis įrašas. Pastaraisiais metais dėl įrašų kombinacijų spalviniuose žieduose stygiaus, įrašo simboliais jau naudojami ne tik skaitmenys ir raidės, bet ir kiti simboliai. Tai taškas(ai), brūkšnelis, pliuso ženklas, trikampis, stačiakampis, skritulys, linija(os) visu žiedo perimetru. Svarbu ne tik koks skaitmuo(enys), raidė(s) ar kitoks simbolis yra žiede, bet ir jų vieta įraše. Pvz., Lietuvoje upinės žuvėdros ženklinamos spalviniais žiedais, kurių įraše yra linija visu žiedo perimetru. Ši linija gali būti pirmasis, antrasis ar trečiasis žiedo įrašo simbolis. Kitų paukščių spalviniuose žieduose gali būti ne viena, o dvi ar trys linijos. Žiedo identifikavimui svarbu žinoti linijų skaičių ir jų vietą įraše. Labai gerai, kai prie pranešimo apie aptiktą žieduotą paukštį pridedama, kad ir prastos kokybės, nuotrauka(os), kurioje(se) matosi žiedas.
Lietuvos PŽC informacija
