Liepsnelės (Erithacus rubecula) yra artimieji migrantai. Tai tie paukščiai, kurių žiemovietės yra Europoje ir šiauriniame Afrikos žemyno pakraštyje iki Sacharos dykumos. Europos paukščiai, kurie žiemoti išskrenda į Afriką piečiau Sacharos dykumos yra priskiriami tolimųjų migrantų grupei. Ne visi artimieji migrantai žiemoti nuskrenda iki pat šiaurinio Afrikos pakraščio. Nemažai jų žiemoja arčiau – Vidurio ar Vakarų Europoje, bet liepsnelės yra iš tų artimųjų migrantų, kurie skrenda toliausiai, t. y. iki šiaurinio Afrikos pakraščio.
Lietuvos paukščių žiedavimo centras (PŽC) gavo pranešimą apie 2018 m. rugpjūčio 30 d. Tauragės pakraštyje žiedu LITHUANIA VN40270 Artūro Katkaus paženklintos liepsnelės aptikimą Almancil vietovėje (37°3‘5“ š. pl., 8°0‘53“ v. ilg., Algarvės reg.) Portugalijoje tų pačių metų gruodžio 7 d. (pranešimas apie šį aptikimą iš Portugalijos PŽC gautas tik š. m. kovo pradžioje). Tai penktas žinomas Lietuvoje žieduotos liepsnelės aptikimas šioje Pietų Europos valstybėje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 3045 km, kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą (azimutas) 229°, laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 99 d. Iš visų Lietuvoje žieduotų ir už Lietuvos ribų aptiktų 305 šios rūšies paukščių šis aptiktas toliausiai. Visų žinomų Lietuvoje aptiktų 16 valstybių žieduotų liepsnelių, o tokių yra 71, atstumas tarp žiedavimo ir aptikimų vietų taip pat yra trumpesnis nei šio Portugalijoje aptikto paukščio.
Iki šiol gautais duomenimis Lietuvoje žieduotos liepsnelės užsienyje buvo aptiktos 27 Europos ir Afrikos valstybėse. Žiemojimo laikotarpyje daugiausia jų aptikta Pietų Europoje (Portugalija, Ispanija, Italija), Pietryčių Europoje (Balkanų šalys) ir vakarų Europoje (Prancūzija). Rečiau aptinkamos žiemojančios Britų salose, Belgijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Nemažai, net 17 jų aptikta ir šiauriniame Afrikos pakraštyje (Maroke, Alžyre, Tunise), o viena – Maltos saloje Viduržemio jūroje tarp Sicilijos ir Afrikos. Tai jų žiemojimo arealas. Negausiai žiemojančios liepsneles, ypač pastarosiomis nešaltomis žiemomis, aptinkamos ir Lietuvoje, dažniausiai prie nedidelių neužšalusių upelių, versmių. Ar tai vietiniai, ar atskridę iš šiauresnių kraštų paukščiai, neaišku.
Šie paukščiai, gana dažnai, ypač migracijų ir žiemojimo laikotarpiais, aptinkami ir žmogaus kaimynystėje – prie sodybų, gyvenvietėse, soduose, miestų ir miestelių parkuose ar kituose želdiniuose – todėl daug jų žūstą dėl žmogaus kaimynystės ir žmonių veiklos. Tokią išvadą galima padaryti pagal žieduotų liepsnelių žuvimo priežastis. Iš Lietuvoje žieduotų ir užsienyje aptiktų liepsnelių beveik pusė (150 iš 305) aptiktos negyvos, iš kurių 103 paukščių žuvimo priežastys žinomas: net 39 individai žuvo nutverti kačių, 25 žuvo atsitrenkę į pastatų langų ar vitrinų stiklus, 21 žuvo numuštas transporto priemonių, o 12 paukščių buvo nušauti ar sugauti ir nužudyti. (Pietų Europos kraštuose net smulkiųjų paukščių medžioklė ir jų gaudymas įvairiausiomis priemonėmis, deja, klesti ir šiais laikais). Nesunku suskaičiuoti, kad ne mažiau kaip 64,7 proc. paukščių žuvo ar buvo nužudyti dėl žmonių veiklos. Nėra jokios abejonės, kad šis procentas yra didesnis. Juk tikrai kažkiek iš 47 paukščių, kurių žūties priežastys neįvardintos, tikrai žuvo dėl jau ankščiau paminėtų priežasčių, t. y. dėl žmogaus veiklos. Dėl didelio mirtingumo šie paukščiai nėra ilgaamžiai, bet pavieniams individams pasiseka išgyventi tikrai ilgai. Ilgiausiai išgyvenusios liepsnelės amžius buvo daugiau nei 19 m. ir 4 mėn. (https://euring.org/data-and-codes/longevity-list?page=4). Žinomas ilgiausias Lietuvoje žieduotos liepsnelės amžius yra tik apie 4 m. ir 1 mėn.
Lietuvos PŽC informacija
