Ornitologas, šviesaus atminimo Vytautas Pareigis, į pagalbą iš Nyderlandų pasikvietęs bene labiausiai Europoje patyrusį kirų gaudytoją, žieduotoją, jų žiedų skaitytoją Frank‘ą Majoor‘ą ir dar du talkininkus, 2010 m. kovo 26 – balandžio 3 d. keliose Klaipėdos vietose sugavo ir plastiko žiedais (suprantama, ir standartiniais metalo žiedais) paženklino 632 rudagalvius kirus (Chroicocephalus (Larus) ridibundus).
Iki šiol Lietuvos paukščių žiedavimo centras (PŽC) gavo pranešimus apie 345 (54,6%) šių paukščių aptikimą (2 pav.). Kai kurie iš jų aptikti po kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų. Bet įdomiausia ne tai. Įdomiausia yra tai, kad kai kurie šių paukščių pirmą kartą vis dar aptinkami iki šiol. Vien šiais metais jau gauti pranešimai apie trijų paukščių pirmąjį aptikimą. Kiek žinoma šių paukščių aptikimų kiekvienais po žiedavimo metais parodyta 2 pav.
Klaipėdoje 2010 m. balandžio 2 d. žieduotas paukštis Tomo Jociaus buvo nufotografuotas taip pat Klaipėdoje 2023 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus 13 m. ir 1 d. (4749 dienoms) (14-aisiais po žiedavimo metais), o tai yra pirmas žinomas jo aptikimas. Šis paukštis yra ne jaunesnis nei 15 m. ir 8 mėn. amžiaus (žieduojant jis buvo vyresnis nei trečių kalendorinių metų amžiaus, išperėtas prieš 2008 m., o kiek tas „prieš“ – metai dveji, treji, …, dešimt ar daugiau – niekas nežino).
Dar du rudagalviai kirai aptikti 13-taisiais po žiedavo metais ir taip pat pirmą kartą. Robertas Akstinas 2023 m. kovo 29 d. prie Kalvių karjerų Klaipėdos r. stebėjo 2010 m. balandžio 4 d. žieduotą paukštį. Laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 4744 dienos (12 m. 11 mėn. 27 d.). Peter‘is Knight‘as 2023 m. sausio 22 d. Šiaurės jūros pakrantėje netoli Sealster‘io (51°20‘48“ š. pl., 28‘12“ r. ilg., Kento grafystė) Jungtinėje Karalystėje aptiko 2010 m. balandžio 3 d. žieduotą individą. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 1418 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 250°, laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 4677 dienos (12 m. 9 mėn. 19 d.).
Ar šie individai tikrai buvo dideli „slapukai“?. Ne, tik iki tol jie nebuvo patekę į paukščių stebėtojų akiratį, o gal ir buvo patekę, gal ir žiedai buvo identifikuoti, tik nepasivarginta apie tai pranešti PŽC. Deja, pasitaiko ir tokių atvejų. Paukščių žiedavimas yra labai specifinis jų tyrimo metodas, kurio panaudojimo rezultatų neretai tenka laukti metų metais ir dar ilgiau. Tai ne laboratoriniai tyrimai ar eksperimentai, kurių rezultatai kartais gaunami gana greitai, o neretai (priklausomai nuo tyrimo) net ir tuoj pat.
Lietuvos PŽC informacija
