Rudagalviai kirai (Chroicocephalus (Larus) ridibundus) yra įprasti Lietuvoje perintys ir negausiai žiemojantys paukščiai. Be to, tai dar ir gausiausia kirų rūšis. Labai dažnai jie vadinami žuvėdromis. Su žuvėdromis kirai tikrai yra giminingi, bet tai ne žuvėdros ir nuo pastarųjų aiškiai skiriasi savo išvaizda. Bene svarbiausias ir lengviausiai pastebimas skiriamasis požymis yra uodegos forma. Žuvėdrų uodega, kaip ir kregždžių, yra „dvišaku“ galu – kraštinės plunksnos nepalyginamai ilgesnės nei vidurinės. Visų kirų (išskyrus vieną – skeltauodegį kirą, kurio aptikimo Lietuvoje tikimybė labai maža) uodegos galas nėra „dvišakas“. Yra ir daugiau nesunkiai pastebimų požymių, pagal kuriuos atskirti kirus nuo žuvėdrų tikrai nėra sudėtinga.
Rudagalviai kirai yra tarp dešimties rūšių paukščių, kurių Lietuvoje sužieduojama daugiausiai. Suprantama, ir pranešimų apie aptiktus žieduotus jų individus gaunama tikrai nemažai. Neseniai Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą apie Lietuvoje 2021 m. birželio 5 d. Kretuono ež. saloje (Švenčionių r.) Gintaro Varno su talkininkais žieduoto dar neskraidančio rudagalvio kiro jauniklio aptikimą 2025 m. lapkričio 11 d. Maltoje – valstybėje ir to paties pavadinimo saloje Viduržemio jūroje, į pietus nuo Italijai priklausančios Sicilijos salos. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos – 2 321 km, kryptis (azimutas) nuo žiedavimo į aptikimo vietą – 203°, laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo – 1 620 d. (4 m. 5 mėn. 6 d.).
Šis aptikimas nėra nei toliausiai nuo žiedavimo vietos, nei toliausiai į pietus, nei praėjus ilgiausiam laiko tarpui nuo žiedavimo iki aptikimo. Tai kuo jis ypatingas? Tai pirmas žinomas Lietuvoje žieduoto rudagalvio kiro aptikimas Maltoje. Iki šio aptikimo Lietuvoje žieduoti šios rūšies paukščiai buvo aptikti 39 valstybėse: 34 Europoje, 4 Afrikoje ir 1 Azijoje. Malta šiame sąraše yra 40-oji. Tai reiškia, kad jie aptikti, nors nevienodai gausiai, visose Europos valstybėse, išskyrus taip vadinamas „nykštukines“ – Andorą, Lichtenšteiną, Monaką, San Mariną, Vatikaną.
Gausiausiai Lietuvoje išperėti rudagalviai kirai migracijos ir žiemojimo laikotarpiais aptinkami Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Kitose valstybėse jie aptinkami rečiau, bet faktas, kad migruodami ir žiemodami pasklinda visoje Europoje ir šiauriniame Afrikos pakraštyje yra akivaizdus. Šie paukščiai yra vieni iš nedaugelio, kurie išsklinda taip plačiai, bet po žiemojimo absoliuti dauguma jų grįžta į gimtąsias kolonijas arba įsikuria netoli nuo jų. Tai neabejotinai nustatyta analizuojant žieduotų individų aptikimo duomenis. Pagal tuos duomenis aišku ir tai, kad kiekvienas individas dažniausiai metų metais žiemoja toje pačioje vietoje. Šie faktai yra svarbūs rudagalvių kirų apsaugos kontekste.
Ir dar keletas faktų. Iš visų Lietuvoje žieduotų ir vėliau aptiktų rudagalvių kirų toliausiai, 3 719 km atstumu nuo žiedavimo vietos, aptiktas Maroke (32°45′ š. pl., 9°2′ v. ilg.). Toliausi aptikimai pagal pasaulio šalis yra tokie: šiaurėje – Suomijoje (63°28′ š. pl., 29°3′ r. ilg.); rytuose – Rusijoje (56°51′ š. pl., 35°55′ r. ilg.); pietuose – Egipte (24°28′ š. pl., 32°57′ r. ilg.); vakaruose – Airijoje (52°7′ š. pl., 10°13′ v. ilg.). Ilgiausias laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 25 m. 9 mėn. 3 d. (9 408 d.). Ilgiausias žinomas šios rūšies paukščio amžius yra 36 m. 9 mėn.
Daugiau informacijos rasite čia.
Lietuvos PŽC informacija
