Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą apie Lietuvoje žieduotos pempės (Vanellus vanellus) aptikimą praėjus 11 m., 11 mėn. ir 7 d. (4 360 d.) po žiedavimo. Šis paukštis, išperėtas 2012 m., Mindaugo Mačiulio buvo sužieduotas (paženklintas) standartiniu metaliniu ir spalviniais žiedais 2013 m. gegužės 5 d. Rusnės saloje, Šilutės r. Jis gyvas ir, atrodo, visiškai sveikas identifikuotas pagal spalvinius žiedus, kai jį aptiko 2025 m. balandžio 12 d. prie Sausgalvių, apie 10 km nuo žiedavimo vietos. Paukštį aptiko Klaipėdos universiteto doktorantūroje studijuojantis iš Italijos atvykęs Paolo Salvadoras. Žinomas ilgiausiai laisvėje išgyvenusios pempės amžius yra 30 m. ir 3 mėn. (Daugiau informacijos) Lietuvoje žieduotam individui, kuris 13 metų amžiaus, iki to rekordo dar labai toli, bet toli gražu ne kiekvienam šios rūšies paukščiui pasiseka ir tiek išgyventi. 

Pempė
Pempė. Sauliaus Karaliaus nuotrauka.

Šis paukštis buvo paženklintas geltonu plastiko žiedu be jokio įrašo ant dešinės kojos blauzdos (kaip dažnai sakoma, „virš kelio“, nors tai nėra teisinga, nes tas kojos sąnarys nėra kelio sąnarys) ir geltonu plastiko žiedu-vėliavėle su juodos spalvos įrašu 44 ant kairės kojos blauzdos. Žiedas-vėliavėlė yra žiedas su plokštele su įrašu joje. Tas paukštis ant kairės kojos pastaibio („žemiau kelio“) turi ir standartinį metalinį žiedą, tik nuotraukoje jo nesimato. Šio konkretaus individo paženklinimas skaitomas taip: ant dešinės kojos blauzdos – geltonas žiedas be įrašo; ant pastaibio nėra jokio žiedo; ant kairės kojos blauzdos – geltonas žiedas–vėliavėlė su juodos spalvos įrašu 44, ar yra koks žiedas ant pastaibio, neaišku (nesimato). Spalvinio žiedo ar žiedo–vėliavėlės įraše gali būti tik skaitmenys, tik raidės ar skaitmenys ir raidės, o taip pat ir kiti simboliai – linija(-os) visu žiedo perimetru, brūkšnelis, taškas(-ai), trikampis, kvadratas. Nespecialistui teisingai identifikuoti plastiko žiedu(-ais) paženklinto paukščio paženklinimą pavyksta ne kiekvienu atveju, todėl visada labai pageidautina taip paženklinto paukščio bet kokia(-ios), net ir prastos kokybės, nuotrauka(-os).  

Prie Sausgalvių 2025 m. balandžio 12 d. aptikta žieduota pempė: ant dešinės kojos blauzdos geltonas žiedas be įrašo, ant pastaibio nėra jokio žiedo, ant kairės kojos blauzdos geltonas žiedas–vėliavėlė su juodos spalvos įrašu 44, ar yra koks žiedas pastaibio, neaišku (nesimato). Paolo Salvadoro nuotrauka
Prie Sausgalvių 2025 m. balandžio 12 d. aptikta žieduota pempė: ant dešinės kojos blauzdos geltonas žiedas be įrašo, ant pastaibio nėra jokio žiedo, ant kairės kojos blauzdos geltonas žiedas–vėliavėlė su juodos spalvos įrašu 44, ar yra koks žiedas pastaibio, neaišku (nesimato). Paolo Salvadoro nuotrauka.

Dažnai klausiama, kokiu tikslu paukštis, jeigu jis yra paženklintas standartiniu metaliniu žiedu, dar žieduojamas ir spalviniu žiedu, kartais net ne vienu. Metaliniai žiedai, ypač dabar naudojami, pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, yra ilgaamžiai ir tarnauja nepalyginamai ilgiau nei spalviniai žiedai, kurie su labai retomis išimtinis būna plastikiniai. Todėl paukščius žieduojant vien tik spalviniais žiedais, nebūtų galimybės nustatyti, kiek ilgai jie išgyvena bei koks jų išgyvenamumas kiekvienais amžiaus metais. O kokiu tikslu paukščiai žieduojami dar ir spalviniais žiedais? Spalviniu(-iais) žiedu(-ais) paženklintą paukštį esantį laisvėje galima identifikuoti žymiai iš toliau nei vien standartiniu metaliniu žiedu paženklintą. Mat įrašas standartiniuose metaliniuose žieduose yra smulkesnis nei spalviniuose žieduose. Spalviniuose žieduose įrašai, jeigu tokie yra (juose įrašų gali ir nebūti), yra trumpesni, įrašyti didesniais simboliais ir, kad būtų matomi į juos žiūrint bet kokiu rakursu, pakartojami dažniausiai daugiau nei vieną kartą. Šių žiedų privalumas yra tai, kad juos galima identifikuoti iš nepalyginamai toliau nei standartinius metalinius žiedus. Taigi, ir standartiniai metaliniai, ir spalviniai žiedai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kartais paukščių žiedavimui jie naudojami kartu. Jeigu paukštis paženklinamas bent vienu bet kokiu spalviniu žiedu, jis privalo būti paženklintas ir standartiniu metaliniu žiedu.  

Kiekvieno spalviniu(-iais) žiedu(-ais) paženklinto paukščio unikalų kodą sudaro žiedo(-ų) vieta(-os), to žiedo(-ų) spalva (-os), įrašas(-ai) ir įrašo(-ų) spalva(-os). Galimų unikalių kodų skaičius gali būti tikrai didelis. Todėl yra galimybė spalviniais žiedais paženklinti daug paukščių. Pavyzdžiui, naudojant tokią ženklinimo schema kaip minėtai pempei – ant vieno pastaibio spalvinis žiedas–vėliavėlė su dviejų simbolių (du skaitmenys, skaitmuo ir raidė, raidė ir skaitmuo ar dvi raidės ir naudojant tik rekomenduotinas naudoti 12 raidžių) vienos spalvos žiedų–vėliavėlių – galimi 484 unikalūs įrašai. Naudojant šešių rekomenduojamų spalvų vėliavėles (balta, geltona, juoda, mėlyna, raudona, žalia), unikalių kodų skaičius padidėja 6 kartus. Ant kitos kojos pastaibio dedant ir vieną iš tų pačių 6 spalvų spalvinį žiedą be įrašo, unikalių kodų skaičius didėja dar šešis kartus (iki 17 424), o jeigu tame žiede dar įrašytas vienas skaitmuo ar viena raidė (iš tų pačių dvylikos rekomenduojamų), unikalių kodų skaičius padidėja dar net 22 kartus.

  

Pagal žiedavimo duomenis, Lietuvos pempės žiemoti nuskrenda iki Šiaurės Afrikos, bet dauguma jų žiemoja Pirėnų pusiasalyje ir vakarinėje Prancūzijos dalyje. Yra požymių, kad pastaraisiais dešimtmečiais šie paukščiai žiemoja arčiau nei XX a. pirmoje pusėje. Vidutinis atstumas iki jų aptikimo vietų gruodžio–kovo mėn. 1930–1949 m. yra 2 314 km, o tas pats atstumas 1950–2024 m. – 1 988 km. Tiesa, per pirmąjį minėtą 20 m. laikotarpį buvo žinomi 29 jų aptikimo atvejai, o per antrąjį, net 75 m. laikotarpį, žinomų aptikimų – tik 11, nes tame laikotarpyje jų sužieduota nepalyginamai mažiau nei ankščiau. Tai netiesiogiai patvirtina ir jų populiacijos Lietuvoje skaitlingumo žymų sumažėjimą.  

Lietuvoje žieduotų pempių aptikimo vietos gruodžio–kovo mėn. 1930–1949 m. (žalios žymės) ir 1950–2024 m. (raudonos žymės)
Lietuvoje žieduotų pempių aptikimo vietos gruodžio–kovo mėn. 1930–1949 m. (žalios žymės) ir 1950–2024 m. (raudonos žymės).

Labai gaila, bet šie kažkada buvę tokie įprasti Lietuvos paukščiai išties sparčiai nyksta. Pagal Lietuvos ornitologų draugijos vykdomą agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėseną, nuo 2014 m. jų nykimas Lietuvoje kasmet siekė 4,4 % populiacijos. Pagal visai neseniai paskelbtus perinčių paukščių gausumo stebėsenos Jungtinėje Karalystėje duomenis, vien tik per 2024 m. jų populiacija toje valstybėje sumažėjo 5 %, per dešimtmetį (2014–2023 m.) – 15 %, per 28 metus (1996–2023 m.) – 53 %, o per pastaruosius 80 metų – net 80 %. Deja, panaši situacija stebima daugelyje Europos valstybių. Svarbiausia to priežastis – labai nepalankus šių paukščių išlikimui žemės ūkis ir visa žemėnauda. Tie skaitlingi, net šimtiniai, pempių pulkai Lietuvos laukuose rudenį yra menka paguoda – tai migrantai iš šiauresnių platumų, kur jų populiacija dar nėra tiek daug sumažėjusi.  

Lietuvos PŽC informacija  

not a terminal