Du didieji apuokai, šiais metais išperėti Šiaulių daugiaaukščio palėpėje, vėliau buvo nutrenkti elektros srovės, atsitūpę ant elektros perdavimo oro linijos (toliau – elektros linija) atramų (stulpų) laukuose prie Šiaulių. Tas faktas sukėlė didelį rezonansą ir aštrias diskusijas socialiniuose tinkluose. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai suskubo paaiškinti, kad tokie atvejai yra tik pavieniai ir didesnės žalos paukščiams nedaro, todėl ir didesnio rūpesčio nekelia. Ar tikrai taip? Kiek nurimus aistroms, galima pabandyti tai pasiaiškinti pagal turimus objektyvius duomenis.
Lietuvos paukščių žiedavimo centro (PŽC) Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje kaupiamoje ir administruojamoje paukščių žiedavimo ir jų aptikimo po žiedavimo duomenų bazėje (DB) yra renkami duomenys apie aptiktų žieduotų paukščių aptikimo aplinkybes. Jeigu šie individai aptikti negyvi, fiksuojama informacija ir apie jų žūties ar gaišimo priežastis. Tiesa, ne visada ir ne visi juos aptinkantys asmenys geba tiksliai nustatyti paukščio žūties ar gaišimo priežastį; tarp aptiktų negyvų paukščių visada yra ir tokių, kurių mirties priežastis neįvardinta. Galime neabejoti, kad ir tarp jų tikrai yra ir nutrenktų elektros srove.
DB yra duomenys apie 35 rūšių ant elektros linijų žuvusius paukščius. Dažniausiai nuo to kenčia plėšrieji paukščiai ir kiti stambūs, rečiau – vidutinio dydžio, bet pasitaiko ir smulkiųjų paukščių žūčių. To patvirtinimui pateiksime keletą pavyzdžių, kuriuose tik Lietuvoje ant elektros linijų žuvę žieduoti paukščiai. Iš 60 aptiktų negyvų jūrinių erelių 19 (32%, visais atvejais suapvalinta iki sveiko skaičiaus) nutrenkti elektros srovės ir dar 32 individai su neįvardinta žūties priežastimi. Erelių žuvininkų šie skaičiai, atitinkamai, 38, 19 (50%), 13; paprastųjų suopių – 49, 19 (39%), 21; pelėsakalių – 51, 27 (53%), 15; baltųjų gandrų – 35, 13 (37%),18.
Atskiras atvejis yra dėl kovų. Iš 272 aptiktų negyvų šios rūšies paukščių tik 20 (7%) nutrenkti elektros srovės ir dar 102 individai su neįvardinta žūties priežastimi. Atrodo, kad dėl elektros jų žuvo ne tiek ir daug, tačiau yra „bet“. Net 170 šių paukščių buvo sumedžioti, beveik visi 1982–1997 m. laikotarpiu. Absoliuti jų dauguma buvo žieduoti žiemos laikotarpiu Vokietijoje, kur buvo vykdomas projektas, siekiant išsiaiškinti, iš kur jie yra atskridę žiemoti, o Lietuvoje tuo laikotarpiu šiuos paukščius buvo leidžiama medžioti (tiksliau – naikinti) ištisus metus. Atmetus sumedžiotus individus, nutrenkti elektros srovės sudaro 20% nuo visų aptiktų negyvų. Ne taip ir mažai!
Visa tai įvertinus, su visiška atsakomybe galima pasakyti, kad ESO teiginys, jog tokie atvejai yra tik pavieniai ir didesnės žalos paukščiams nedarantys, todėl ir didesnio rūpesčio nekeliantys, visiškai neatitinka tikrovės. Mat paukščių ant elektros linijų nutrenktų elektros žūsta tikrai nemažai. Elektros nutrenktus paukščius nesunkiai galima pažinti pagal specifinius požymius. Ant jų kūno visada būna nudegimo požymiai – apsvilusios kojų, snapo, plunksnų vietos. Jeigu paukštis būna paženklintas ir plastiko žiedu, neretai tas žiedas būna daugiau ar mažiau apdegęs ar net daugiau ar mažiau apsilydęs.
Ir dar vienas momentas, apie kurį būtina užsiminti. Aptinkami tikrai ne visi elektros nutrenkti paukščiai. To patvirtinimui apsiribosime tik viena istorija, kuria pasidalino ornitologė dr. Gintarė Grašytė, nors panašių pavyzdžių būtų galima pateikti nemažai. Molėtų rajone 2025 m. buvo sužieduotas ir GSM-GPS tipo siųstuvu paženklintas erelis žuvininkas. Praėjus 21 d. po žiedavimo, pagal siųstuvo parodymus paaiškėjo, kad rugpjūčio 14 d. ryte paukštis žuvo ar nugaišo. Jau pirmą naktį jis nuo 10 kW elektros linijos atramos kukurūzų lauke, kur jo, jau negyvo, koordinates siuntė siųstuvas, „iškeliavo“ keliasdešimt metrų į artimiausius krūmus. Pagal ir toliau siųstuvo siunčiamas koordinates krūmuose buvo surastas siųstuvas, viena koja su spalviniu žiedu ant jos ir šiek tiek kitų to paukščio liekanų. Kojos piršto apdegimas buvo garantuotas požymis, kad paukštis žuvo tikrai nutrenktas elektros srovės.
Ar tai vienintelis toks atvejis? Tikrai ne! Tikrai neabejotina, kad panašių atvejų būna tikrai nemažai. Taigi, net reguliariai praeinant elektros oro linijas, turint tikslą detaliai išsiaiškinti, kiek ir kokių paukščių ant jų žūsta, toli gražu ne visi tokie atvejai būtų registruojami. Beje, ir abu prie Šiaulių ant elektros linijų žuvę didieji apuokai buvo surasti tik pagal siųstuvų, kuriais jie buvo paženklinti, siunčiamus signalus.
Suprantama, visas elektros linijas „paslėpti“ kabeliais po žeme būtų labai dideli kaštai, bet bent jau ant naujai tiesiamų elektros linijų visų atramų privaloma tvarka turėtų būti sumontuojamos apsaugos, dėl kurių tokios atramos būtu saugios ant jų nutūpusiems paukščiams. Tai tikrai ženkliai nepadidintų tų linijų įrengimo kaštų. Apsaugos priemones taip pat pagal galimybes reikėtų sumontuoti ir ant jau esančių elektros linijų, pradedant nuo tų vietų, kur pagal turimus duomenis paukščių žūtys ant jų registruojamos dažniausiai.
Lietuvos PŽC informacija
