Nuo 2007 metų Lietuvos paukščių žiedavimo centras kasmet skelbia Lietuvoje sužieduotų paukščių skaičius pagal jų rūšis ir amžiaus grupes (dar neskraidantys jaunikliai ir užaugę, gebantys laisvai skristi paukščiai). Jau paskelbta ir tokia suvestinė apie 2024 m. Lietuvoje sužieduotus paukščius.
Iš viso 2024 m. Lietuvoje buvo sužieduoti 115 047 paukščiai, priklausantys 160 rūšių. Iš jų 5 648 (4,9 %), priklausantys 51 rūšiai, buvo dar neskraidantys jaunikliai, ir 109 399 (95,1 %), priklausantys 150 rūšių, jau suaugę ir gebantys laisvai skristi paukščiai. Pagal sužieduotų paukščių skaičių, tai – šeštas rezultatas per pastarąjį dešimties metų (2015–2024) laikotarpį. Vidutinis per metus sužieduotų paukščių skaičius yra 118 176 individai.
Kasmet sužieduotų paukščių skaičius priklauso nuo daugybės priežasčių. Viena iš jų – paukščių gausa, kuri kiekvienais metais gali ženkliai kisti. Labiausiai tai lemia meteorologinės sąlygos paukščių veisimosi laikotarpiu. Metais, kai jos nepalankios, išperėtų ir sėkmingai užaugusių jauniklių skaičius gali būti ženkliai mažesnis nei metais, kai veisimosi laikotarpiu meteorologinės sąlygos jiems palankesnės. Ypač tai lemia vadinamųjų invazinių migrantų gausą rudens migracijos ir (arba) žiemojimo laikotarpiu. Vienais metais gali būti tikras antplūdis, o kitais – labai mažai.
Yra nemažai paukščių rūšių, kurių populiacijų skaitlingumas kasmet spartesniais ar lėtesniais tempais mažėja. Yra ir tokių rūšių, tiesa, jų nepalyginamai mažiau, kurių populiacijų skaitlingumas didėja. Šių, pavadinkime, nykstančių ir gausėjančių paukščių populiacijų gausos pokyčiai daugiau ar mažiau atsispindi ir sužieduotų individų statistikoje. Sužieduotų paukščių skaičius, be abejo, priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų migracijos laikotarpiu, ir nuo žieduotojų aktyvumo, ir nuo nevienodų jų pastangų žieduoti vienų ar kitų rūšių paukščius, ir nuo kitų faktorių.
Pagal 2024 m. duomenis, daugiausia (daugiau nei 2 tūkstančiai) buvo sužieduota šių paukščių rūšių individų (mažėjančia tvarka): didžiųjų ir mėlynųjų zylių, šelmeninių ir urvinių kregždžių, varnėnų, alksninukų, liepsnelių, paprastųjų nykštukų, karietaičių ir rudagalvių kirų. Kai kurių paukščių 2024 m. sužieduota daugiausiai per visą sistemingo paukščių žiedavimo istoriją, kuri Lietuvoje pradėta 1929 m. ir be pertraukos tęsiama iki šiol. Tai – ledinės antys, ereliai žuvininkai, šelmeninės kregždės, juodieji strazdai, juodagalvės devynbalsės, baltabruviai nykštukai ir ūsuotosios zylės.
2024 metai buvo labai „neturtingi“ invazinių paukščių gausa. Pavyzdžiui, svirbelių sužieduota net 161 kartą mažiau nei vidutinis kasmet sužieduotų individų skaičius per pastarąjį dešimties metų laikotarpį. Taip pat ženkliai sumažėjo ilgauodegių zylių (45,5 karto), šiaurės pilkųjų zylių, juodųjų zylių (11,2 karto), smilginių strazdų (7,2 karto), čimčiakų (4,4 karto), kėkštų (4,3 karto). Dėl įvairių priežasčių mažiau sužieduota ir kai kurių neinvazinių rūšių paukščių – strazdų giesmininkų, rudųjų devynbalsių, remezų, paprastųjų ir šiaurinių kikilių.
Vieninteliai iš žinduolių, gebantys laisvai skraidyti, yra šikšnosparniai. Kai kurių rūšių šikšnosparniams, kaip ir paukščiams, būdingos kasmetinės migracijos. Iš Lietuvos žiemoti jie išskrenda į Centrinę ir Vakarų Europą. Iš viso Lietuvoje 2007–2024 m. laikotarpiu buvo sužieduota daugiau nei 8 tūkst. šikšnosparnių, priklausančių 14 rūšių.
