Praėjusių metų spalio 15 d. Ventės rago ornitologinėje stotyje Vytautas Jusys sugavo Suomijos žiedu paženklintą paprastąjį nykštuką (Regulus regulus) – patinėlį, pirmametį paukštį. Kolegos iš Suomijos paukščių žiedavimo centro pranešė, kad tas paukštis žieduotas Kokolos vietovėje Baltijos jūros Botnijos įlankos pakrantėje (63°57’ š. pl., 22°51’ r. ilg., Centrinės Ostrabotnijos regionas) Suomijoje 2025 m. spalio 7 d. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos – 961 km, kryptis (azimutas) nuo žiedavimo į aptikimo vietą – 186°.
Iš viso mums žinomi 57 užsienyje žieduotų paprastųjų nykštukų aptikimo Lietuvoje atvejai. Jie buvo žieduoti Čekijoje (2), Estijoje (14), Italijoje (1), Latvijoje (12), Lenkijoje (2), Nyderlanduose (1), Norvegijoje (4), Rusijoje (be žieduotų Kaliningrado sr.) (2), Suomijoje (4), Švedijoje (14), Vokietijoje (1). Taip pat žinomi 100 Lietuvoje žieduotų paprastųjų nykštukų aptikimo už Lietuvos ribų atvejai (neskaitant 51 aptikto Rusijos Kaliningrado sr., o iš jų daugiausia – Rybačio biologinėje stotyje Kuršių nerijoje). Jie aptikti Austrijoje (1), Belgijoje (7), Čekijoje (5), Danijoje (6), Estijoje (1), Italijoje (8), Jungtinėje Karalystėje (4), Latvijoje (1), Lenkijoje (22), Nyderlanduose (5), Norvegijoje (1), Prancūzijoje (9), Suomijoje (4), Švedijoje (12), Šveicarijoje (1) ir Vokietijoje (13). Jų žiedavimo (žieduotų užsienyje) ir aptikimo (žieduotų Lietuvoje) vietos parodytos žemėlapyje.
Šis Suomijoje žieduotas ir 2025 m. spalio 15 d. Lietuvoje aptiktas individas iš visų Lietuvoje aptiktų, šiauriau Lietuvos žieduotų paprastųjų nykštukų žieduotas toliausiai šiaurėje, bet jų perėjimo arealas nusidriekia dar apie 500 km toliau į šiaurę. Todėl jo žiedavimo vieta nėra kažkuo išskirtinė. Žieduotas jis apie 16 val., o Ventės rage pagautas apie 10 val. 30 min. Tai reiškia, kad jis aptiktas po žiedavimo praėjus 7 d. ir 18 val. Todėl jo vidutinis migravimo greitis buvo net šiek tiek didesnis nei 120 km per dieną. Tai taip pat nėra „rekordas“, nes žinomi ir greičiau migravę Lietuvoje žieduoti migruojantys paprastieji nykštukai. Pavyzdžiui, Lietuvoje žieduotų šių paukščių didžiausi migracijos greičiai (km per dieną) yra: 304 (1 d., 304 km, Švedija), 257 (4 d., 1 029 km, Nyderlandai), 180 (11 d., 1 984 km, Prancūzija), 167 (3 d., 500 km, Vokietija), 161 (2 d., 321 km, Lenkija).
Šie paukšteliai gali ne tik greitai migruoti ir nuskristi toli. Toliausiai nuo žiedavimo vietos Lietuvoje aptiktas Prancūzijoje, už 1 984 km. Migruodami jie perskrenda ir Lamanšo sąsiaurį, ir gerokai platesnę Baltijos jūrą – 4 individai rudenį, praėjus nuo 1 iki 6 d. po žiedavimo, aptikti Švedijoje, t. y. kitoje Baltijos jūros pusėje. Tuo nereikėtų stebėtis, jeigu vietoje nykštukų būtų didesni, stipresni paukščiai, bet paprastųjų nykštukų atveju visa tai ganėtinai įspūdinga. Juk tai patys mažiausi Lietuvos sparnuočiai! Absoliučios jų daugumos kūno masė yra nuo 5 iki 6 g – tai sudaro 76,8 % patinėlių (iš 1 550) ir net 84,8 % patelių (iš 781) per rudeninę migraciją Lietuvoje sugautų žiedavimui šių paukščių (tai parodyta grafike). Patinėliai kiek stambesni nei patelės. Jų kūno masės vidurkis yra 5,72 g, patelių – 5,53 g. Per pavasarinę migraciją jų kūno masė dar mažesnė – atitinkamai 5,38 ir 5,10 g.
Apie paprastųjų nykštukų migracijas (terminus, migruojančių individų skaičių, pokyčius skirtingais metais, migrantų santykį pagal lytį bei amžių ir kt.) spręsti galima vien tik pagal jų sugavimo žiedavimui duomenis. Surinkti duomenis apie šių paukščių migracijas vizualinio stebėjimo metodu neįmanoma. Pagal šioje stotyje 2001–2025 m. laikotarpiu sukauptus duomenis rudeninė šių paukščių migracija prasideda 50-ejame metų penkiadienyje (rugsėjo 3–7 d.; standartiniai penkiadieniai skaičiuojami nuo sausio 1 d.; toliau – 5-dienis), o maksimumą pasiekia 57-ajame 5-dienyje (spalio 8–12 d.). Po to migracija slopsta ir baigiasi 64-jame 5-dienyje (lapkričio 12–16 d.). Pavasarinė migracija prasideda 15-jame metų 5-dienyje (kovo 12–16 d.), maksimumą pasiekia 19-jame 5-dienyje balandžio 1–5 d.), o baigiasi 23-iajame 5-dienyje (balandžio 21–25 d.). Per pavasarinę migraciją toje stotyje minėtu laikotarpiu sugauta 10,6 karto mažiau paprastųjų nykštukų nei per rudeninę migraciją. Neabejotina, kad tam turi įtakos jų migracijos pobūdis – per pavasarinę migraciją jie migruoja plačiu frontu, ne taip koncentruotai kaip rudenį, kai šie ir dauguma kitų smulkiųjų sausumos paukščių skrenda palei Baltijos jūros ir Kuršių marių rytinį krantą. Kita vertus, per žiemą daugybė jų neišgyvena ir per pavasarinę migracija jų migruoja tikrai ženkliai mažiau (bet gal ne 10,6 karto) nei per rudeninę migraciją.
Šiems paukščiams būdingos invazinio pobūdžio migracijos, kai vienais metais jie migruoja labai gausiai, o kitais ženkliai mažiau ar visai nedaug. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį (2016–2025 m.) atskirais metais per rudeninę migraciją sugautų individų didžiausias ir mažiausias skaičius skiriasi net 16,5 karto. Jauni paukščiai pradeda migruoti kiek ankščiau nei suaugėliai, patinėliai ankščiau nei patelės, bet jų visų migracijos pabaiga daugiau mažiau sutampa. Jaunų ir suaugusių individų, patinėlių ir patelių rudeninės migracijos eiga parodyta grafike.
Tarp migrantų kiekvienais metais ženkliai gausesni pirmamečiai individai. Iš visų per rudeninę migraciją Ventės rago ornitologinėje stotyje 2016–2025 m. laikotarpiu sugautų ne pirmamečių individų skaičius sudarė tik 3,24 %. Skirtingais metais šis skaičius buvo 1,66–9,33 % ribose. Mažiausias jis buvo tais metais, kai visų sugautų individų skaičius buvo didžiausias, ir atvirkščiai – didžiausias tada, kai visų sugautų individų skaičius buvo mažiausias. Pagal lytį gausesni patinėliai. Vidutinis šio laikotarpio pirmamečių patelių ir patinėlių skaičiaus santykis buvo 1:1,36, o atskirais metais nuo 1:1,17 iki 1:1,69. Vyresnių patelių ir patinėlių vidutinis santykis buvo 1:1,12, o atskirais metais nuo 1:0,67 iki 1:1,76.
Lietuvos PŽC informacija
