Lietuvos paukščių žiedavimo centras (PŽC) gavo pranešimą, kad 2024 m. sausio 20 d. Ukrainoje, Dniepro upėje Kijivo šiaurinėje dalyje aptikta Lietuvišku žiedu 5A952 paženklinta gulbė nebylė (Cygnus olor). Tas paukštis, plasnojamųjų plunksnų šėrimosi laikotarpyje, t. y. kai kažkiek laiko negebėjo skristi, 2019 m. liepos 24 d. buvo sužieduotas rytiniame Kuršių marių pakraštyje ties Kairių k. (Klaipėdos r.). Paukštis aptiktas 839 km atstumu ir 132° kryptimi nuo žiedavimo vietos praėjus 1641 dienai (4 m. 5 mėn. 27 d.) po žiedavimo.
Lietuvoje žieduotų gulbių nebylių aptikimai Ukrainoje nėra labai dažni, bet tikrai ne retenybė. Tai kuo įdomus šis aptikimas ar konkrečiai šis paukštis? Jis Klaipėdos universiteto mokslininkų buvo paženklintas ir kakliniu (tvirtinamu ant paukščio kaklo) GPS-GSM siųstuvu, todėl pastoviai buvo galima sekti jo judėjimą. Dr. Julius Morkūnas maloniai sutiko pasidalinti siųstuvo fiksuotais duomenimis, už ką jam esame nuoširdžiai dėkingi.
Po žiedavimo iki rugsėjo 14 d. šis paukštis prabuvo Kuršių marių šiaurinėje dalyje tarp Kuršių nerijos ir rytinės marių pakrantės, bet dažniau rytinėje pakrantėje kiek piečiau žiedavimo vietos. Tuo laikotarpiu, kol užaugo naujos plasnojamosios plunksnos, suprantama, jis negebėjo skristi. Rugsėjo 14 d. paukštis perskrido į Kintų žuvininkystės tvenkinius Šilutės r. ir iki rugsėjo 29 d. laikėsi šiuose tvenkiniuose ir Kuršių marių Kniaupo įlankos šiaurinėje dalyje. Rugsėjo 29 d. perskrido į žuvininkystės tvenkinius esančius aplink Laikšių gyvenvietę Kelmės r., bet čia ilgesniam laikui neužsibuvo – naktį iš rugsėjo 30 d. į spalio 1 d. nuskrido į kitus žuvininkystės tvenkinius netoli Čivylių gyv. Rokiškio r. Šie tvenkiniai gal buvo tinkamesni, nes juose prabuvo visą mėnesį, iki spalio 31 d.
Kitas skrydžio „šuolis“ virš Daugpilio Latvijoje į Baltarusiją. Dauguvoje maždaug 30 km į šiaurės rytus nuo Vitebsko maždaug 16 km upės ruože išbuvo nuo spalio 31 d. iki lapkričio 30 d., kai perskrido į Dnieprą apie 9 km žemiau Kijivo hidroelektrinės. Šioje vietoje paukštis tikrai išbuvo iki gruodžio 31 d., o kur jis buvo po to, deja nežinoma, mat jo siųstuvo signalas dingo ir vėliau jau „neatgijo“. Manyta, kad paukštis žuvo ar nugaišo, bet, kaip minėta, 2024 m. sausio 20 d. paaiškėjo, kad jis gyvas ir sveikas vėl aptiktas Ukrainoje, Dniepro upėje Kijivo šiaurinėje dalyje, apie 150 km upe aukščiau nuo tos vietos, kur jis tikrai prabuvo per visą gruodį 2019 m. Šį karta jis buvo identifikuotas tik pagal ant jo kojos esantį standartinį metalinį žiedą. Prie paukščių kūnų pridedamais siųstuvais apie jais paženklintus paukščius sužinoma labai daug informacijos, bet, deja, kaip ir kiekvienas prietaisas siųstuvai kartais sugenda.
Keistas ir labai netikėtas šio paukščio migracijos maršrutas. Pirmiausiai jis apie 600 km nuskrido tiesiai į rytus, o po to apie 660 km skrydis beveik tiesiai į pietus. Tas 660 km atstumas nuskristas per vieną dieną. Akivaizdu, kad staigiai atšalus orams ir vandens telkiniams pasidengus ledu, šie paukščiai pajėgūs nuskristi į vietas, kur žiemojimo sąlygos jiems palankios. Deja, daug jų net ir užšalus vandens telkiniams niekur neskrenda. O kam skristi, jeigu yra nemažai „geradarių“, kurie juos lesina ir labai gausiai lesina.
Siųstuvų panaudojimą paukščių tyrimuose riboja ir ganėtinai didelė jų kaina. Todėl visame pasaulyje paukščiai ženklinami juos žieduojant standartiniais metaliniais žiedais. Nepaisant to, kad šis paukščių tyrimo metodas pradėtas naudoti 1899 m., jis ir šiais laikais yra ir bent keletą artimiausių dešimtmečių dar tikrai bus aktualus ir naudojamas visame pasaulyje. Neskaitant šios informacijos „herojaus“, iki šiol žinoma dar apie 13 Lietuvoje standartiniais metaliniais žiedais paženklintų paukščių aptikimą Ukrainoje. Trys iš jų aptikti Juodosios jūros pakrantėje Odesos, Mikolajivo ir Chersono sr. 968-1094 km atstumu nuo žiedavimo vietos.
Lietuvos PŽC informacija
