Lietuvos paukščių žiedavimo centras (LPŽC) gavo pranešimą apie Lietuvoje žieduoto jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) aptikimą Švedijoje. Jis pastebėtas ir nufotografuotas 2025 m. sausio 24, 25 ir 26 d. šių erelių maitinimo aikštelėje Store Mosse (Didžiosios pelkės) nacionaliniame parke Jonšiopingo (Jönköping) lėne Pietų Švedijoje. Tai pirmas žinomas Lietuvoje žieduoto šios rūšies paukščio aptikimas kitoje (vakarinėje) Baltijos jūros pusėje. Šis paukštis, dar neskraidantis jauniklis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų Deivio Dementavičiaus ir Sauliaus Rumbučio buvo sužieduotas lizde Kuršių nerijoje 2023 m. gegužės 30 d. Atstumas tarp žiedavimo iki aptikimo vietų 479 km, kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą (azimutas) 293°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 605 dienos (1 m. 7 mėn. 25 d.).
Pažymėtina ir tai, kad iki šiol nežinoma nei vieno Švedijoje (ir Norvegijoje) žieduoto jūrinio erelio aptikimo Lietuvoje atvejo, nors LPŽC duomenų bazėje yra duomenys apie 93 ne Lietuvoje žieduotų šios rūšies paukščių aptikimą Lietuvoje. Jie buvo žieduoti Latvijoje (35 individai), Lenkijoje (27), Estijoje (15), Suomijoje (9), Rusijoje (4) ir Baltarusijoje, Vokietijoje bei Vengrijoje (po 1). Abu šie faktai – tik vienintelis (bent iki šiol) jūrinio erelio iš Lietuvos aptikimas kitoje Baltijos jūros pusėje ir nei vieno žinomo aptikimo individo iš ten Lietuvoje – yra įrodymas, kad šių paukščių populiacijos į vakarus ir į rytus nuo Baltijos jūros tarpusavyje yra izoliuotos. Taip yra todėl, kad jūra jiems yra sunkiai įveikiamas ekologini barjeras, nes kai kurie plėšrieji paukščiai, tarp jų ir jūriniai ereliai, ilgais atstumais virš vandens skristi vengia. Taip elgiasi, pavyzdžiui, ir į Afriką migruojantys ereliai rėksniai, sakalai keleiviai bei kiti plėšrieji paukščiai, kurie Viduržemio jūrą aplenkia skrisdami pakrante.
Palyginimui galima pasakyti, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. LPŽC duomenų bazėje buvo duomenys apie 116 Lietuvoje žieduotų jūrinių erelių 153 aptikimų už Lietuvos ribų atvejus: Lenkijoje (43 individų 53 aptikimų atvejai), Latvijoje (atitinkamai, 37 ir 50), Baltarusijoje (10 ir 10), Rusijoje (9 ir 9, iš kurių 7 ir 7 Karaliaučiaus (Kaliningrado) sr.), Vengrijoje (8 ir 14), Estijoje (3 ir 7), Vokietijoje (3 ir 3), Suomijoje (2 ir 5), Austrijoje ir Ukrainoje (po 1). Nuo žiedavimo vietos Lietuvoje (visi šie paukščiai buvo žieduoti dar neskraidantys jaunikliai lizduose) toliausiai į rytus buvo aptiktas 1 084 km atstumu Vologdos sr. Rusijoje, į pietus – 1 201 km atstumu Vengrijoje, į vakarus – 1 089 km atstumu Vokietijoje, į šiaurę – 692 km atstumu Suomijoje. Beje, didžiausias atstumas tarp Suomijoje žieduoto ir Lietuvoje aptikto jūrinio erelio daug didesnis – 1 439 km. Tai yra įrodymas, kad jie, nors tikrai ne visi individai, migruoja ir ganėtinai dideliais atstumais.
Lietuvoje pirmieji du jūriniai ereliai, dar neskraidantys jaunikliai, 1988 m. buvo sužieduoti Šilutės r. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojo Vytauto Jusio. Po to – septyni paukščiai 1990 m., o nuo 1992 m. jie žieduojami kasmet. Iki 2024 m. pabaigos sužieduota 1 313, iš kurių 1 288 (98,1%) dar neskraidantys jaunikliai ir tik 25 jau užaugę, gebantys laisvai skristi paukščiai. Nuo 1992 m. šių paukščių dar neskraidantys jaunikliai žieduojami spalviniais žiedais. Pagal tarptautinį projektą kiekvienoje valstybėje, o tose valstybėse, kurių teritorija didelė, pvz., Suomijoje, Švedijoje – ir atskiruose tos valstybės regionuose – jie ženklinami skirtingos spalvos žiedais, pagal kuriuos, net neidentifikavus žiedo numerio, aišku, kurioje valstybėje ar jos regione vienas ar kitas individas buvo išperėtas. Iki 2024 m. pabaigos Lietuvoje tokiais žiedais paženklintų jauniklių skaičius yra 1 199.
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. gauta informacija apie 362 (27,6%) Lietuvoje žieduotų jūrinių erelių 958 aptikimo atvejus (805 aptikimai Lietuvoje ir 153 aptikimai užsienyje). Žinant, kad tai ilgaamžiai paukščiai, o pirmą kartą po žiedavimo jie neretai aptinkami praėjus keleriems ar net keliolikai metų, tai praėjus po žiedavimo ne mažiau nei 10 m., sužinoma apie 40% žieduotų individų bent po vieną aptikimo atvejį. Iš žinomo 958 Lietuvoje žieduotų individų aptikimų atvejų net 863 (90,1%) buvo apie laisvėje aptiktus gyvus paukščius – dažniausiai jų žiedus identifikavus tų paukščių fotografijose. Visiems pranešusiems apie aptiktus žieduotus paukščius (ne tik jūrinius erelius) reiškiame didžiausią padėką. Ši informacija yra labai svarbi nes padeda atskleisti pokyčius paukščių pasaulyje dėl žmogaus ūkinės veiklos sparčiai besikeičiančioje gamtinėje aplinkoje.
Lietuvos PŽC informacija
