Lietuvos paukščių žiedavimo centras iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojų gavo pranešimą apie 2025 m. Anykščių r. miške perėjusią ir sėkmingai užauginusią du jauniklius juodųjų gandrų porą, kurios vienas narys buvo žieduotas. Šios poros lizdas yra ant dirbtinės platformos, kuri įrengta medyje vietoje ankščiau jame buvusio natūralaus lizdo.
Tai, kad vienas iš lizde įsikūrusių paukščių poros yra žieduotas, pastebėjo Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio miškininkai. Ornitologas Darius Norkūnas paukštį nufotografavo ir nuotraukose identifikavo ant jo kojos esantį Lenkijos žiedą. Kolegos iš Lenkijos paukščių žiedavimo centro informavo, kad tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, buvo žieduotas Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie) vaivadijos teritorijoje 2018 m. liepos 14 d.
Paukštis aptiktas 364 km atstumu nuo jo išperėjimo vietos – toliausiai iš visų Lietuvoje žinomų devynių tokių atvejų, kai žinoma tiksli perėjimo vieta individų, kurie buvo žieduoti dar neskraidantys jaunikliai lizduose. Šie visi devyni paukščiai perėjo nuo 11 iki 364 km (vidurkis 154 km, mediana 156 km) atstumu nuo tos vietos, kur jie patys buvo išperėti. Iš jų visų trys buvo žieduoti ir aptikti Lietuvoje, trys žieduoti Lietuvoje ir aptikti Latvijoje, du žieduoti Latvijoje ir aptikti Lietuvoje ir dar tas vienas, žieduotas Lenkijoje, bet aptiktas Lietuvoje. Visų šių paukščių žiedavimo ir aptikimo vietos, sujungtos linijomis, parodytos žemėlapyje. Tai, kad paukščiai neretai pasirenka perėjimo vietas tolėliau nuo savo gimtojo lizdo, yra naudinga jų populiacijai. Taip ne tik išvengiama populiacijos gyvybingumui nenaudingos kraujomaišos, bet ir didėja populiacijos genetinė įvairovė, kas didina populiacijos išgyvenimo tikimybę.
Žinomi ir dar devynių juodųjų gandrų, kurie buvo žieduoti neskraidantys jaunikliai lizduose ir vėliau, būdami jau visiškai subrendę (vyresni nei trečių kalendorinių metų amžiaus), aptikti perėjimo laikotarpyje, bet jie galėjo būti ir neperintys, nes tais metais gal nesusidarė pora, gal vienas poros narys nugaišo ar žuvo, o gal neperėjo dėl tam tikrų kitų priežasčių. Neatmestina ir tai, kad tarp jų galėjo būti ir tikrai perinčių, bet tai nepatvirtinta neaptikus jų lizdą, kuriame būtų jaunikliai. Todėl visi šie atvejai šiame tekste neminimi.
Šiais laikais juodieji gandrai ir kiti atsargūs, baikštūs paženklinti (žieduoti) paukščiai neretai identifikuojami prie jų lizdų ar kitose jų dažno lankymosi vietose panaudojant vaizdo įrašymo įrenginius, kurie paukščių visiškai netrikdo. Taip buvo identifikuoti ir visi trys minėti Latvijoje prie lizdų aptikti Lietuvoje žieduoti juodieji gandrai.
Lietuvos PŽC informacija.
