Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą, kad 2023 m. kovo 10 d. Švenčionių r. netoli Antanų k. plyname lauke aptiktos žieduoto jūrinio erelio liekanos – sparnai, kojos, skeleto dalys. Beveik neabejojama, kad minkštieji audiniai buvo nulesti kranklių. Ant paukščio kojos buvo Latvijos paukščių žiedavimo centro žiedas. Kokios šios paukščio žuvimo ar nugaišimo priežastys – neaišku, bet tai atsitiko tikrai neseniai, nes prieš kelias dienas jo liekanų ten dar nebuvo. Šią žiemą tose apylinkėse jūrinis erelis buvo matytas ne vieną kartą. Tikėtina, kad tai tas pats paukštis.
Apie šį aptikimą pranešus kolegoms Latvijoje, operatyviai buvo gautas jų atsakymas, kad tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas lizde, kuriame buvo trys jaunikliai, 1995 m. birželio 19 netoli didžiausio Latvijoje Lubano ež. Rėzeknės sav. (novads) rytinėje Latvijos dalyje (atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 163 km.). Paukštis išgyveno 27 m. ir apie 9 mėn. Tai buvo pirmas ir, deja, paskutinis žinomas jo aptikimas. Iš Latvijos taip pat gauta informacija, kad jis net 5 metais „pagerino“ iki tol buvusį Latvijoje žieduoto jūrinio erelio amžiaus „rekordą“. Beje, sužinoti tiksliai, kiek ilgai paukščiai išgyvena laisvės sąlygomis, įmanoma tik vienu metodu – jų žiedavimu.
Žinomas ilgiausias Lietuvoje žieduoto šios rūšies paukščio amžius yra 20 m. ir apie 9 mėn. Jis žieduotas dar neskraidantis jauniklis lizde 2001 m. gegužės 24 d., o aptiktas (žiedas identifikuotas per atstumą paukščiui esant laisvėje) 2022 m. vasario 2 d. EURING‘o (Europos sąjunga paukščių žiedavimui – European Union for Bird Ringing) duomenimis ilgiausias žinomas jūrinio erelio amžius yra 29 m. ir apie 10 mėn. Norvegijoje žieduoto paukščio (jis aptiktas negyvas). Antras šiame sąraše yra Švedijoje žieduotas paukštis, kurio amžius 28 m. ir apie 10 mėn. (žiedas identifikuotas per atstumą paukščiui esant laisvėje) (https://euring.org/data-and-codes/longevity-list?page=1, peržiūra 2023-03-16).
Dėkojame miškininkams Povilui Steponėnui ir Rimantui Nalivaikai už pranešimą apie šio paukščio aptikimą ir už papildomą informaciją patikslinant aptikimo aplinkybes, atsiųstas žiedo nuotraukas (žiedo ir/ar žieduoto paukščio nuotrauka(os) visada yra labai pageidautinos). Informacija apie bet kokiu žiedu paženklinto bet kokios rūšies paukščio (gyvo ar negyvo) aptikimą yra vertinga ir laukiama. Net ir tuo atveju, kai aptikimas nėra kažkuo labai ypatingas, „rekordinis“, informacijos vertė nuo to tikrai nei kiek nesumenksta.
Lietuvos PŽC informacija