Lietuvos paukščių žiedavimo centras (PŽC) gavo Roko Bagdzevičiaus pranešimą apie 2024 m. rugpjūčio 10 d. Pervalkoje Kuršių marių pakrantėje pamatytą ir nufotografuotą žieduotą jūršarkę. Kiekvieno žieduoto paukščio identifikavimui būtina žinoti visą jo žiedo įrašą. Atsiųstose nuotraukose buvo galima įžiūrėti, kad žiedas yra Švedijos, bet iš septynių žiedo numerio skaitmenų matėsi tik keturi paskutiniai.

Jūršarkė
Jūršarkė. Simono Minkevičiaus nuotr. 

Tai, kad pirmasis to žiedo numerio skaitmuo yra „8“, buvo aišku pagal žiedo dydį, nes Švedijoje kiekvieno dydžio stambiųjų žiedų numeriai prasideda vis kitu skaitmeniu. Liko nežinomi tik antrasis ir trečiasis žiedo numerio skaitmenys. Paaiškėjo, kad tos serijos žiedų yra panaudota sąlyginai nedaug, apie 140 tūkst. Todėl kolegoms Švedijos PŽC reikėjo patikrinti tik 14 žiedų, kurių numerių antrasis ir trečiasis skaitmenys sudaro junginius nuo 00 iki 13. Paaiškėjo, kad tik vienas iš visų 14 galimų žiedų panaudotas jūršarkės žiedavimui. Taip to paukščio žiedas buvo identifikuotas.

Švedijoje žieduota jūršarkė Lietuvoje (Pervalkoje Kuršių marių pakrantėje) 2024 m. rugpjūčio 10 d.
Švedijoje žieduota jūršarkė Lietuvoje (Pervalkoje Kuršių marių pakrantėje) 2024 m. rugpjūčio 10 d. Roko Bagdzevičiaus nuotr. 

Identifikavus žiedą paaiškėjo, kad tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas Skonės lene netoli Malmės (to leno administracinis centras) Švedijos pietiniame pakraštyje 1996 m. birželio 9 d. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 509 km., kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą (azimutas) 93 laipsniai, bet šiuo atveju ne atstumas ir kryptis verti didžiausio dėmesio. Tas paukštis aptiktas praėjus 10 289 dienoms (28 m. 2 mėn. 1 d.) po žiedavimo. Pratiškai toks pats yra ir jo amžius, nes jis žieduotas kai buvo dar neskraidantis jauniklis. Tai nėra ilgiausias žinomas šios rūšies paukščio amžius, bet tikrai nedaug jų išgyvena tiek ilgai. Ilgiausias žinomas jūršarkės amžius yra 43 m. 4 mėn., antras ilgiausias – 36 m. 11 mėn. https://euring.org/data-and-codes/longevity-list?page=2

Švedijoje žieduotos ir Lietuvoje aptiktos jūršarkės žiedavimo bei aptikimo vietos (atitinkamai, raudona ir žalia žymės) sujungtos linija
Švedijoje žieduotos ir Lietuvoje aptiktos jūršarkės žiedavimo bei aptikimo vietos (atitinkamai, raudona ir žalia žymės) sujungtos linija. 

Labai nedaug paukščių, ypač smulkiųjų, gamtoje išgyvena iki jų biologinio amžiaus pabaigos, kai jie nugaišta dėl senatvės. To priežastis labai paprasta ir aiški – visur ir visada jų „tyko“ daugybė pavojų. Tai plėšrūnai, nepalankios aplinkos sąlygos, medžioklė (žudymas), daugybė žmogaus ūkinės veiklos sąlygotų priežasčių. Daugiausiai jų žūsta pirmaisiais gyvenimo metais. Išgyvenus pirmuosius metus, tikimybė išgyventi ilgiau ženkliai padidėja.

Šio paukščio istorijoje yra ir viena pamokanti patirtis. Net ir ne visiškai identifikavus paukščio žiedą, apie tai verta pranešti PŽC, nes, kaip akivaizdžiai iliustruoja ir šio paukščio pavyzdys, identifikuoti žiedą, o tuo pačiu ir paukštį, nors ir ne visada, bet kartais įmanoma žinant tik žiedo viso įrašo ar tik jo numerio fragmentą. Todėl ir apie tokius atvejus prašoma pranešti PŽC, nes kiekvienas pranešimas apie aptiktą bet kokį, bet kurios valstybės žiedu paženklintą paukštį yra vertingas ir laukiamas specialistų.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal