Lietuvos paukščių žiedavimo centras (PŽC) gavo pranešimą apie 2024 m. sausio 29 d. Afrikoje, Viduržemio jūros pakrantėje Tunise (33°41‘47“ š. pl., 10°56‘07“ r. ilg.) aptiktą Lietuvoje žieduotą didįjį kormoraną (Phalacrocorax carbo). Tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojo Vytauto Eigirdo buvo sužieduotas 2023 m. gegužės 26 d. Nemuno deltoje (Šilutės r.). Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 2530 km, kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą (azimutas) 199°, laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 248 d. (8 mėn. ir 3 d.). Iš visų Lietuvoje žieduotų didžiųjų kormoranų, apie kurių aptikimus yra žinoma, šis paukštis yra pirmas aptiktas Afrikoje ir aptiktas toliausiai nuo žiedavimo vietos.
Apie vieno šios rūšies paukščio iš Lietuvos aptikimą Afrikoje buvo žinoma ir anksčiau, bet apie jį sužinota ne pagal jo žiedą, o pagal jam pritvirtinto telemetrinio prietaiso siunčiamus duomenis. Klaipėdos universiteto ir Ventės rago ornitologinės stoties ornitologai Julius Morkūnas ir Vytautas Eigirdas 2020 m. birželio 11 d. prie Plazės (Plocio) ež. Klaipėdos r. sugautą visiškai suaugusį (vyresnį nei antrų kalendorinių metų, išperėtą prieš 2018 m.) didįjį kormoraną paženklino ne tik standartiniu metaliniu žiedu bei spalviniu (plastiko) žiedu, bet jam uždėjo ir GPS-GSM siųstuvą. Visą vasarą tas paukštis maitintis skrisdavo į jūrą, bet reguliariai grįždavo į prie ežero esančią didžiųjų kormoranų koloniją, kurioje tikriausiai turėjo lizdą. Paukščiams, kuriems pritvirtinami siųstuvai, kad būtų paprasčiau juos atskirti, tyrėjai dažniausiai duoda vardus. Šis buvo pavadintas Indėnu.
Liepos 21 d. Indėnas paliko koloniją ir nuskrido iki Liepojos Latvijoje, kur prabuvo iki rugpjūčio 18 d. Visą tą laiką maitintis skrisdavo į jūrą, o nakvodavo ant pakrantės molų. Rugpjūčio 19 d. jis išskrido link Lenkijos, o toliau per Europą, kai kuriose vietose apsistodamas ilgesniam laikui, skrido iki Viduržemio jūros, kurią perskrido 2021 m. sausio 11 d. ir atsidūrė Šiaurės Afrikoje, Alžyre. Ten prabuvo iki balandžio 8 d., kai pakilo skrydžiui per Viduržemio jūrą, o toliau šiaurės rytų kryptimi per visą Europą, kol gegužės 5 d. sugrįžo prie Plazės ež. Čia jis ilgiau neužsibuvo – jau kitą dieną nuskrido prie Liepojos Latvijoje, kur prabuvo iki rugpjūčio 31 d., kai pradėjo migruoti link žiemovietės. Ir vėl skrydis per visą Europą iki Alžyro, kurį pasiekė 2022 m. sausio 13 d. Afrikoje prabuvo iki kovo 28 d., kai pasileido skrydžiui atgal. Balandžio 11 d. pasiekė Plazės ež., bet, kaip ir prieš metus, jau kitą diena nuskrido į Latviją prie Liepojos. Ten jis tikrai prabuvo iki lapkričio 27 d. Tą dieną, tikriausiai dėl siųstuvo gedimo, ryšis su juo nutrūko visam laikui. Tokia šio paukščio „pasiskraidymų“ per Europą iki Afrikos ir atgal istorija per du metinius ciklus. Toliausiai į pietus Alžyre Indėnas buvo nuskridęs 2022 m. vasario 19 d. Tos vietos geografinės koordinatės 33°41‘47“ š. pl., 10°56‘07“ r. ilg., atstumas nuo žiedavimo vietos 2484 km, kryptis nuo žiedavimo vietos (azimutas) 211°. Šio paukščio kelionių duomenimis pasidalino ir migracijos maršrutų žemėlapį pateikė dr. J. Morkūnas ir V. Eigirdas, už ką jiems esame dėkingi.
2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos PŽC duomenų bazėje (DB) buvo duomenys apie 107 Lietuvoje žieduotų didžiųjų kormoranų aptikimus už Lietuvos ribų. Jie, nors nevienodai gausiai, buvo aptikti 21 Europos ir jau vienoje Afrikos valstybėje –Tunise. Visi šie paukščiai aptikti ir identifikuoti pagal jų žiedus. Todėl į Alžyrą nuskridęs Indėnas, kas buvo užfiksuota pagal jo siųstuvo signalą, į ankščiau paminėtą aptikimų skaičių nepatenka, bet aptikimo toje Afrikos valstybėje faktas, aišku, pateko į DB.
Lietuvos PŽC informacija
