Raudonkojai sakalai (Falco vespertinus) Europoje peri rytinėje jos dalyje. Migracijos metu aptinkami ir Pietų bei Pietryčių Europoje, o taip pat Vidurio Europos pietryčiuose. Prof. Tadas Ivanauskas knygoje „Lietuvos paukščiai“ (II knyga, 1959) rašo, kad „Lietuvoje jų iki šiol neužtikau“, tačiau pagal kitų toje pačioje knygoje cituojamų ornitologų duomenis šie paukščiai daug kartų matyti Klaipėdos krašte, rudenį kasmet migruoja išilgai Kuršių Nerijos, aptinkami Lenkijoje (ypač pietrytinėje jos dalyje kur kai kada rudeninės migracijos laikotarpiu „labai gausūs“) taip pat aptikti Latvijoje ir Estijoje. Akcentuojama, kad ne kiekvienais metais jų būna nevienodai gausiai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, nors taip pat nevienodai gausiai, jie aptinkami kasmet. Dažniausiai matomi rugpjūčio–rugsėjo mėn. tupintys ant elektros perdavimo linijų laidų. Absoliuti dauguma būna jauni (pirmamečiai) paukščiai. Neabejotina, kad tai tikrai ne vietiniai paukščiai, o iš kur jie atskrenda – neaišku. Vienintelis būdas tai sužinoti yra tu paukščių ženklinimas.
Lietuvos paukščių žiedavimo centras yra gavęs tik vieną pranešimą apie žieduoto raudonkojo sakalo aptikimą. Klaus‘as Kieseweterr‘is 2022 m. rugpjūčio 16 d. nufotografavo paukštį, ant kurios kairės kojos matosi baltas spalvinis (plastiko) žiedas su dviejų simbolių įrašu. Vengrijos paukščių žiedavimo centras patvirtino, kad tai tikrai toje šalyje 2022 m. žieduotas jaunas (pirmametis) paukštis, bet pasakyti tiksliai kur ir kada, nėra galimybės. Mat žiedo įrašas nuotraukoje įskaitomas nepakankamai aiškiai (panašu, kad įrašas yra „KP“, bet tuo abejojama). Kolegų iš Vengrijos teigimu, pagal nuotraukoje matomą įrašą galima tik pasakyti, kad tai yra vienas iš galimų 3 ar 4 individų.
Laisvėje aptikus bet kokį žieduotą paukštį, jeigu tik yra galimybė, reikėtų stengtis jį nufotografuoti bent keletą kartų skirtingais rakursais. Tokiu atveju žiedo identifikavimo (jo įrašo tikslaus nuskaitymo) tikimybė neabejotinai ženkliai padidėja. Tiesa, ne visada taip pavyksta, nes būna, kad suspėjama nufotografuoti tik kartą ar du ar iš viso tai nepavyksta, nes paukštis nuskrenda.
Lietuvos PŽC informacija
