Ornitologas mėgėjas Jos‘as Stratford‘as Labanoro girios pakraštyje Molėtų r., toje pačioje vietoje, kurioje jau keliolika metų žieduoja paukščius, 2024 m. lapkričio 30 d. sugavo savo paties žieduotą didįjį margąjį genį (Dendrocopos major). Tas paukštis, patelė, jo paties buvo žieduotas ten pat 2014 m. vasario 9 d., t. y. prieš 3 947 dienas (10 m. 9 mėn. 21 d.). Jam pasisekė išgyventi ne trumpiau nei 12 m. ir 5 mėn. nes žieduojant buvo jau vyresnis nei antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2012 ar bet kuriais ankstesniais metais). Šios rūšies paukščio žinomas amžiaus „rekordas“ yra Suomijoje aptikto 13 m. ir 9 mėn. išgyvenusio didžiojo margojo genio. Kas žino, gal šiam paukščiui Labanoro girios pakraštyje bus lemta „pagerinti“ jo gentainio Suomijoje amžiaus „rekordą“.
Žiedavimo vietoje tas paukštis ne vieną kartą buvo sugautas ir ankščiau: 2014 m. lapkričio mėn. 1 d., 2017 m. sausio 26 d., 2018 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 5 d. Tai nieko keisto, nes dauguma šių paukščių gyvena sėsliai, t. y. apskritus metus sąlyginai nedidelėje teritorijoje. Labiau stebina tai, kad taip ilgai jo nenutvėrė paukštvanagis, vištvanagis, kiaunė ar koks kitas plėšrūnas. Mat geniai neretai tampa šių gyvūnų grobiu. Mokslinėse publikacijose rašoma, kad kitos priežastys, dėl kurių dažniausiai žūsta šie paukščiai – tai jų susidūrimas su transporto priemonėmis ir jų atsitrenkimas į langų ar vitrinų stiklus. Tam įtakos turi genių negreitas ir nemanevringas skrydis, o jie aptinkami ne tik miškų glūdumose, bet ir įvairaus dydžio miškeliuose, parkuose ir, neretai, net žmogaus gyvenamose vietovėse ar arti jų.
Nors bent dauguma šių paukščių gyvena sėsliai, jiems, ypač labiau iš į šiaurę esančių teritorijų, būdingos ir sezoninės invazinio pobūdžio migracijos. Tai reiškia, kad kai kuriais metais iš savo gimtųjų apylinkių vasaros pabaigoje-rudenį jų išskrenda labai nedaug, o kai kuriais metais jų migruoja labai daug. Viena iš galimų to priežasčių literatūroje nurodomas eglių kankorėžių, kuriuose esančios šių medžių sėklos yra labai reikšminga šių paukščių raciono dalis, menkas derlius. Be abejo, tam reikšmės turi ir jų veisimosi konkrečiais metais sėkmingumas.
Šių paukščių invazinio pobūdžio migracijos stebimos ir Lietuvoje. Tokių migracijų dydį objektyviausiai galima įvertinti pagal genių sugavimo žiedavimui duomenis. Pavyzdžiui, pagal didžiųjų margųjų genių sugavimo Ventės rago ornitologinėje stotyje duomenis 2015-2024 m. laikotarpyje buvo dvi gausios jų invazijos – 2015 ir, ypač, 2023 m., kai rugpjūčio –lapkričio mėn. buvo sugauta, atitinkamai, 141 ir 213 individų. 2018, 2022 ir 2024 jie migravo negausiai – atitinkamai, 28, 24 ir 33 sugauti paukščiai. Likusiais metais jų tebuvo sugauta nuo 1 iki 7 kasmet. Per rudeninę migraciją (rugpjūčio-lapkričio mėn.) 2015-2024 m. laikotarpyje Ventės rage kasmet sugautų paukščių skaičius parodytas 1 pav.
Šių paukščių migracija, ypač skaitlingų ar mažiau skaitlingų invazijų metais, prasideda rugpjūčio pradžioje. Per šį mėnesį jų praskrenda beveik dvigubai daugiau nei per rugsėjį. Spalio mėn. jie migruoja dar ganėtinai gausiai (ne ką mažiau nei rugsėjo mėn.), o lapkričio mėn. – labai mažai. Todėl galima teigti, kad jie migruoja rugpjūčio-spalio mėn. Pavasarinės migracijos laikotarpyje negausi jų migracija stebima balandžio mėn. (2 pav). Tai, kad pavasarinė migracija yra neskaitlinga, nieko nuostabaus, nes dauguma jų iki jos neišgyvena. Suomijos ornitologų paskaičiavimais antrųjų savo gyvenimo metų sulaukia tik apie 15% šių paukščių.
Ne Lietuvoje buvo aptikti tik keturi Lietuvoje žieduoti didieji margieji geniai. Jie aptikti Danijoje (Baltijos jūroje esančioje Bornholmo saloje), Vokietijoje (du paukščiai) ir Italijoje. Visi jie buvo žieduoti per rudeninę migraciją Ventės rage ir Kuršių nerijoje. Nežinoma nei vieno ne migracijos laikotarpyje Lietuvoje žieduoto šios rūšies paukščio aptikimo už Lietuvos ribų. Tai patvirtina spėjimą, kad bent didžioji dauguma Lietuvos didžiųjų margųjų genių yra sėslūs. Ventės rage rudeninės migracijos laikotarpyje buvo sugauti (suprantama, ir vėl paleisti) ir du ne Lietuvoje – Latvijoje bei Estijoje – žieduoti paukščiai (3 pav.). Nėra jokios abejonė, kad jie buvo migruojantys. Suomijoje ir Švedijoje žieduoti paukščiai (taip pat nedaug jų, tik keletas) buvo aptikti Baltarusijoje, Rusijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Italijoje.
Lietuvos PŽC informacija
