Paprastieji flamingai (Phoenicopterus roseus) Europoje peri tik Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Graikijos pietiniuose regionuose, bet retkarčiais jie užklysta ir į Lietuvą. Vytauto Jusio su bendraautoriais 2017 m. išleistoje knygoje „Nauji ir reti paukščiai Lietuvoje“ rašoma, kad Lietuvoje žinomi tik 8 jų aptikimo atvejai, ankščiausiai – 1965 m.
Lietuvos paukščių žiedavimo centras (LPŽC) gavo pranešimą apie dviejų žieduotų šios rūšies paukščių aptikimą Lac de Monastir Sahlina (35°45‘17“ š. pl., 10°45‘53“ r. ilg.) vietovėje Tuniso rytinėje pakrantėje Afrikoje 2024 m. spalio 15 d. Jie nei žieduoti, nei aptikti Lietuvoje, bet juos aptiko ir nufotografavo labai patyrusi paukščių fotografė iš Lietuvos Vaida Paznekaitė. Pagal jos atsiųstas tų paukščių nuotraukas jų žiedai buvo nesunkiai ir tiksliai identifikuoti.
Šie du paprastieji flamingai, dar neskraidantys jaunikliai, (kaip paaiškėjo vėliau – patinai) buvo paženklinti standartiniais metaliniais ir spalviniais plastiko žiedais kolonijoje esančioje Étang du Fangassier sūraus vandens lagūnoje (43°25‘40“ š. pl., 4°37‘44“ r. ilg.) Ronos deltos (Bouche-du-Rhône) departamente pietrytinėje Prancūzijos dalyje Viduržemio jūros pakrantėje. Vienas jų, paženklintas spalviniu žiedu GELTONA APFD, žieduotas 1988 m. liepos 20 d., o kitas, paženklintas spalviniu žiedu GELTONA DLBH, žieduotas 11 m. vėliau – 1999 m. liepos 28 d. Juos aptikus Tunise pirmojo amžius buvo 36 m. ir 3 mėn., antrojo – 25 m. ir 3 mėn. Tai neprilygsta žinomo ilgiausiai išgyvenusio paprastojo flamingo 40 m. amžiui (https://euring.org/files/documents/EURING_longevity_list_20230901.pdf), bet nelabai daug iki jo ir betrūksta – mažiau nei ketverių metų!
Įdomūs ir jų abiejų, bet ypač vyresniojo, paženklinto spalviniu žiedu GELTONA APFD, pasiskraidymai. Pirmas žinomas jo aptikimas po žiedavimo ne gimtojoje kolonijoje buvo 16 km. atstumu nuo jos 1999 m. gegužės 16 d. (1-a žymė žemėlapyje). Po to du aptikimai 2021 m. spalio 2 d. ir lapkričio 13 d. Viduržemio jūros pakrantėje Rytų Pirėnų (Pyrenees-Orientales) departamente Prancūzijoje visiškai netoli Ispanijos (2, 3). Kitas aptikimas jau Ispanijoje 2002 m. gegužės 13 d. (4). Po to chronologine tvarka aptikimai Sardinijos saloje Viduržemio jūroje 2007 m. balandžio 1 d. (5), Alžyre 2008 m. vasario 21 ir 28 d. (6), vėl Sardinijos saloje 2009 m. birželio 5 d., liepos 7 d. ir rugpjūčio 6 d. (7), vėl Alžyre 2011 m. kovo 20, 21 ir 31 d. (8), birželio 3 d. (9) ir 10 aptikimų laikotarpyje nuo birželio 16 d. iki liepos 7 d. (10), vėl Sardinijos saloje 2013 m. spalio 27 d. (11), Maljorkos saloje Viduržemio jūroje 2014 m. spalio 5 ir 7 d. (12), Alžyre 2017 m. sausio 18 d. (13) ir balandžio 26 d. (14, toliausiai į pietus), Tunise 2019 m. rugpjūčio 30 d. (15), Sardinijos saloje 2022 m. balandžio 4 d. (16) ir vėl Tunise 2024 m. spalio 15 d. Kai kurie jo aptikimai oazių ežerėliuose Sacharos dykumos gilumoje Afrikoje. Neblogas pasiskraidymas po ne mažiau kaip penkias Viduržemio jūros regiono valstybes. Kito, jaunesnio paukščio, paženklinto žiedu GELTONA DLBH, pasiskraidymai apsiriboja mažesne teritorija. Daugumai migruojančių paukščių būdingos kryptingos sezoninės migracijos. Flamingų migracijos yra kitokio pobūdžio – jie skraido įvairiomis kryptimis genėtinai didelėje teritorijoje. Tai patvirtina ir šių dviejų individų pasiskraidymų duomenys.
Migruojantys paukščiai neprižaist valstybių sienų, į bet kurią valstybę nuskristi tos valstybės viza jiems nereikalinga. Tas pats paukštis gali pabuvoti keliose, keliolikoje ar, net keliasdešimtyje valstybių. Todėl ir tų paukščių migracijas tyrinėjantys daugybės valstybių specialistai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja. Aptikus, pamačius, nufotografavus bet kurioje valstybėje, bet kurios valstybės žiedų paženklintą paukštį prašoma pranešti savo šalies paukščių žiedavimo centrui, kuris susisieks su tuo centru, kuriame yra to paukščio žiedavimo duomenys. Paukščio identifikavimui būtina žinoti visą standartinio (metalinio) žiedo įrašą, bet jei tas paukštis paženklintas ir spalviniu(iais) žiedu(ais), jo identifikavimas galimas ir vien pagal spalvinį(ius) žiedą(us). Tuo atveju būtina žinoti žiedo(ų) spalvą(as) ir įrašą(us) jame(uose). Asmeniui, pranešusiam apie bet kokį žieduotą paukštį, visada išsiunčiamas jo žiedavimo-aptikimo duomenų lapas, kuriame surašyta visa apie tą paukštį žinoma informacija: jo rūšis, lytis, amžius, žiedavimo data ir vieta, ankstesni aptikimai (jeigu tokių yra žinoma).
Lietuvos PŽC informacija
