MUZIEJAUS VEIKLA

Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių Pasaulyje. Rugsėjo–spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Palanga per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70–80 proc. nuo Klaipėdos pasuka per Kuršių neriją ir 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Ventės ragą, kaip idealią geografinę vietą paukščiams žieduoti, atrado Ventės Rago švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis (1887–1951 m), kuris vėliau tapo pirmuoju stoties paukščių žieduotoju. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščiai žieduoti pradėti metais anksčiau – 1929 m.

1978 m. Ventės rage pastatyta metalinių konstrukcijų didžioji paukščių gaudyklė. Elektrinėmis gervėmis per 1–2 min. gaudyklė iškeliama ant 25 m aukščio stulpų. Kitais metais įrengta ir antra tokio tipo gaudyklė. Abi šios gaudyklės buvo pačios didžiausios gaudyklės paukščiams gaudyti visame pasaulyje. Tačiau jos turėjo trūkumų – pučiant didesniam vėjui, su šiomis gaudyklėmis paukščių nebuvo galima gaudyti, todėl jos būdavo nuleidžiamos ant žemės.

Ventės Rago ornitologinėje stotyje sukonstruota didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė.

Migruojantys bei vietinių populiacijų paukščiai gaudomi ir originalios konstrukcijos ,,zigzaginėmis“ gaudyklėmis. Didžiulis zigzaginių gaudyklių privalumas yra tai, kad jose sparnuočiai neįsipainioja į tinklus, nesusižeidžia ir gali jose saugiai išbūti keletą valandų. Šios modernios gaudyklės itin efektyvios Ventės rago nendrynuose bei krūmynuose, kur kasmet pagaunama ir apžieduojama daug kitų paukščių, nepatenkančių į didžiąsias gaudykles.

Rudens mėnesiais Ventės rage paukščių knibždėte knibžda. Ornitologinės stoties darbuotojams tada pats darbymetis. Reikia visus į gaudykles įkliuvusius paukščius surinkti ir paženklinti. Darbymetis trunka nuo aušros ligi sutemų.

Ventės rage paukščiai žieduojami ištisus metus. Stoties darbuotojai su talkininkais per metus apžieduoja 60–100 tūkst. paukščių.

Nuo žiedavimo pradžios Ventės rage paženklinta 2,9 mln. paukščių. Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę.

Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su paukščių žiedavimo istorija, migruojančiais bei žiemojančiais paukščiais.

Ventės rago ornitologinė stotis – svarbus ekologinio švietimo centras pamario krašte. Kasmet stotį aplanko labai daug žmonių iš visos Lietuvos bei užsienio. Moksleivių, studentų, mokytojų ir gamtininkų grupėms stoties darbuotojai skaito paskaitas apie paukščių keliones ir supažindina su paukščių žiedavimu.

Ventės rago raudonų plytų 11 m aukščio švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12–13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą.