Paprastoji sparnapelekė arba paprastoji liūtžuvė, dar vadinama ugniažuve (Pterois miles), – skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio, skorpeninių (Scorpaenidae) šeimos, sparnapelekių (Pterois) genties žuvis. Mokslinio pavadinimo kilmė: „pteron“ graikų kalboje reiškia „sparnas“, o „miles“ lotynų kalboje – „kareivis“. Dominuojanti raudona žuvies spalva primena XIX a. britų karių raudonas tunikas. Visoms skorpeninėms būdingi aštrūs dygliai. Žuvis išsiskiria ne tik įspūdinga išvaizda, bet ir ypatingomis savybėmis.

Paprastoji sparnapelekė (Pterois miles).

Suaugusi žuvis pasipuošusi plunksnišku 13 spindulių nugaros peleku ir plačiais, į sparnus panašiais krūtinės pelekais. Tačiau toks grožis gali būti apgaulingas: krūtininių pelekų, nugarinio peleko spindulių bei pauodeginio peleko trijų spindulių pamatuose slypi nuodų liaukos. Šios liaukos praverčia žuviai tiek ieškant maisto, tiek ginantis nuo plėšrūnų. Medžiodama sparnapelekė naudoja ir savo įspūdingą išvaizdą – išskleidusi vėduoklinius pelekus plūduriuoja, todėl lengvai supainiojama su vandens augalu. Toks apsirikimas smalsiai žuvytei gali kainuoti gyvybę – vienas judesys, ir ji jau sparnapelekės burnoje.

Stulbinanti sparnapelekės išvaizda ir spalvos – reta išimtis tarp skorpenžuvių, nes daugumai šių žuvų būdingos maskuojamosios spalvos ir formos. Paprastąją sparnapelekę puošia mėsingi čiuptuvai virš akių ir prie burnos šonų. Kūnas spalvingas, su rausvomis ryškiomis vertikaliomis juostelėmis, kurios dengia ir galvą. Žuvies galva didelė – ji sudaro maždaug trečdalį viso kūno ilgio. Patinai ir patelės atrodo vienodai, išskyrus poravimosi laikotarpį, kai patinų spalvos tampa ryškesnės. Sparnapelekės paprastai užauga iki 30 cm ilgio, tačiau gali pasitaikyti ir 43 cm ilgio bei 1,1 kg svorio egzempliorių.

Paprastoji sparnapelekė (Pterois miles). Autorius: Alexander Vasenin

Pagrindinė natūrali paprastųjų sparnapelekių paplitimo sritis – Indijos vandenynas, tačiau jas galima sutikti ir kituose pasaulio regionuose, tokiuose kaip rytinė JAV pakrantė, Karibų jūra, Viduržemio jūra ir Raudonoji jūra. Šios žuvys gyvena sekliuose koralinių rifų vandenyse, kurių gylis neviršija 80 metrų. Gausios populiacijos kelia grėsmę vietinėms endeminėms žuvų rūšims, ardo mitybos grandinę ir pažeidžia trapias rifų ekosistemas. Didelis sparnapelekių tankis pavojingas ir nardytojams bei turistams – nors ir menkas nuodingojo spyglio bakstelėjimas sukelia stiprų skausmą. Žmogus gali prarasti sąmonę, įdurta vieta smarkiai sutinsta, kartais pasireiškia kvėpavimo komplikacijos. Tačiau šių žuvų nuodai suyra aukštoje temperatūroje (45 °C), todėl pirmoji pagalba – sušildyti įdūrimo vietą karštu vandeniu, smėliu ar kitu šilumos šaltiniu.

Sparnapelekės beveik neturi priešų, išskyrus didžiuosius gruperius, murenas ir smėlinius ryklius, kurie retkarčiais ryžtasi jas medžioti. Pačių sparnapelekių racione dominuoja kitos žuvys, vėžiagyviai ir mažesni gentainiai. Jos dažniausiai medžioja naktį, o šviesiu paros metu – retai.

Paprastosios sparnapelekės subręsta būdamos dvejų metų ir gyvena apie 15 metų. Dažniausiai plaukioja pavieniui, tačiau dauginimosi metu buriasi į grupes: vienas patinas ir 3–5 patelės. Patelės išneršia po du gleivėtus kiaušinių gumulus, kuriuose būna nuo 2 000 iki 15 000 ikrelių. Kiaušiniai apvaisinami prieš jiems iškylant į vandens paviršių. Po kelių dienų išsirita lervutės, kurios, kaip ir daugelio koralinių rifų žuvų, yra pelaginės. Sulaukusios 25–40 dienų amžiaus, jos jau būna 10–12 mm ilgio.

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos puslapyje (IUCN) paprastoji sparnapelekė įrašyta kaip mažai pažeidžiama (LC) rūšis, muziejuje – kaip viena gražiausių žuvų rūšių.

not a terminal