Moksliniame straipsnyje „First Records of Beetle Fauna (Insecta: Coleoptera) from Late Glacial Sediments of Lithuania: Novel Environmental Reconstructions “* pirmą kartą išsamiai pristatomi Lietuvoje aptikti po paskutinio ledynmedžio gyvenusių vabalų fragmentai, kurie leido rekonstruoti Lietuvos gamtinės aplinkos raidą. Šis tyrimas, nagrinėjantis vėlyvojo ledynmečio laikotarpį (prieš maždaug 15 000–11 300 metų), leidžia detaliau pažvelgti į tuometinę ekosistemą ir klimato kaitą Rytų Baltijos regione.
Iš skirtingų Lietuvos vietovių surinktuose mėginiuose aptiktos vabzdžių rūšys rodo, kad tuo metu vyravo šaltam klimatui prisitaikiusi fauna, panaši į šiandien aptinkamą Pietų Skandinavijoje. Nors rasta tundrai būdingų vabzdžių, tikrų arktinių rūšių neaptikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos teritorija tuo metu pasižymėjo kiek švelnesniu klimatu nei šiauriau esančios sritys, o jos raida buvo panaši į kaimyninių kraštų, pavyzdžiui, Lenkijos.
Tyrimas leidžia nuosekliai sekti, kaip kito kraštovaizdis ir klimatas. Ankstyvesniu šiltesniu laikotarpiu pietryčių Lietuvoje jau augo spygliuočiai, o vėliau formavosi retmiškiai, kuriose vyravo pušys, beržai ir gluosniai (dalis jų galėjo augti krūmų pavidalu). Vienas iš tarpinių laikotarpių rodo medžių sumažėjimą, o dar vėliau, prasidėjus staigiam klimato atšalimui, kraštovaizdis tampa atviresnis – mažėja pelkinių ir vandens buveinių rūšių, daugėja atvirų vietų vabzdžių.
![6 pav. Vėlyvojo ledynmečio Lietuvos atodangose aptiktos vabalų liekanos, kurios šiuo metu Lietuvoje nebeaptinkamos, tačiau yra paplitusios Skandinavijoje. Parodyti šiame tyrime identifikuoti subfosiliniai Pycnoglypta lurida (A), Arpedium brachypterum (B), Otiorhynchus nodosus (C) ir Agabus arcticus (D) liekanų pavyzdžiai, šiuolaikinis egzempliorius bei dabartinis paplitimas pagal GBIF [62–65]. Raudoni kryželiai žymi vietas, iš kurių buvo identifikuotos subfosilinės liekanos.](https://zoomuziejus.lt/wp-content/uploads/2026/04/image-7.png)
Reikšminga šio tyrimo dalis susijusi su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kolekcijomis. Jose saugomi vabzdžių pavyzdžiai leido tiksliai identifikuoti iškastines rūšis ir palyginti jas su šiandienine fauna. Ilgalaikis zoologinių rinkinių kaupimas ir išsaugojimas sudaro pagrindą naujiems moksliniams atradimams – tai leidžia ne tik aprašyti biologinę įvairovę, bet ir po daugelio metų grįžti prie medžiagos, ją interpretuoti naujais metodais bei atskleisti iki tol nežinotus mūsų krašto gamtos istorijos aspektus.
Šie duomenys svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir viso Rytų Baltijos regiono mastu – jie padeda geriau suprasti, kaip vabzdžių rūšys reagavo į klimato svyravimus ir kraštovaizdžio pokyčius. Aptiktos rūšys papildo bendrą Europos poledynmečio vaizdą ir leidžia tiksliau prognozuoti, kaip vabzdžių paplitimas gali kisti ateityje.
*Šaltinis:
Schafstall, N., Stančikaitė, M., Ferenca, R., & Šeirienė, V. (2025). First Records of Beetle Fauna (Insecta: Coleoptera) from Late Glacial Sediments of Lithuania: Novel Environmental Reconstructions. Diversity, 17(12), 820. Prieiga internete
