Dzūkijos nacionalinio parko atvertose žemyninėse kopose Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai aptikto ugniašoklį (Philaeus chrysops). Tai retai Lietuvoje stebimas, išskirtine išvaizda pasižymintis šokliavorių (Salticidae) šeimos voras.
Philaeus chrysops yra palearktinė, šilumamėgė rūšis. Ji gyvena sausose, atvirose ir saulės gerai įšildomose vietose. Rūšies paplitimo arealas labai platus – driekiasi nuo Europos iki Vidurinės ir Rytų Azijos, taip pat apima Šiaurės Afriką. Europoje ugniašoklis dažnesnis pietuose, o šiaurinėje arealo dalyje aptinkamas gerokai rečiau. Rūšis neaptinkama Skandinavijoje.
Tai viena įdomiausių vorų grupių, nes šokliavoriai grobiui gaudyti tinklų nerezga. Jie medžioja dieną, iš pasalų, pasikliaudami puikia rega ir užšokdami ant aukos. Jų grobis gali būti maždaug pusantro karto didesnis už patį vorą. Dažiausiai tai būna įvairūs nariuotakojai. Jie aktyvūs dieną, o naktį slepiasi iš voratinklio nuaustuose, iš abiejų galų atviruose guoliuose.
Ugniašoklis yra vienas stambesnių ir neabejotinai vienas spalvingiausių Europoje gyvenančių šokliavorių. Šiai rūšiai būdingas ryškus lytinis dimorfizmas – patelės ir patinai išvaizda gerokai skiriasi. Patinai pasižymi juodu kūnu su ryškiais raudonais ir baltais akcentais, o patelės yra pilkos ar rudos spalvos, jų kūną puošia ne tokie ryškūs raštai. Patelės yra didesnės: jų kūno ilgis siekia 7,1–9,7 mm, o patinų – 5,4–9,5 mm.
Vasarą patinai aktyviai ieško patelių. Susitikę du patinai imituoja kovą, atsistodami vienas prieš kitą grėsminga poza, tačiau fizinio kontakto vengia. Po poravimosi patelė praplatina savo guolį ir jame į kokoną padeda apie 30 kiaušinėlių. Patelė juos saugo, kol maždaug po mėnesio išsirita voriukai. Jie kokoną palieka ir pradeda gyventi savarankiškai, du kartus išsinėrę. Voriukams palikus kokoną, patelė išlenda ir pradeda maitintis. Iki suaugėlių stadijos voriukai neriasi 7–9 kartus. Patinai gyvena 15–17 mėnesių, o patelės – keliais mėnesiais ilgiau.
Lietuvoje ugniašoklis visada buvo laikomas reta rūšimi. Jis buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau vėliau iš saugomų rūšių sąrašo išbrauktas. Nepaisant to, šios rūšies stebėjimų mūsų šalyje iki šiol nėra daug, todėl nauji radiniai yra svarbūs siekiant geriau pažinti ugniašoklio paplitimą Lietuvoje ir jo gyvenamąsias buveines.
