Mokslo žurnale Biological Conservation publikuotas tarptautinis tyrimas, prie kurio prisidėjo ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai: Saulius Rumbutis, dr. Deivis Dementavičius ir Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Rimgaudas Treinys. Kartu su tarptautine tyrėjų komanda, apimančia devynias Europos valstybes iš Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europos regionų, buvo analizuojamas dirbtinės šviesos naktį ir kelių eismo triukšmo poveikis naminės pelėdos (Strix aluco) elgsenai bei dauginimosi sėkmei.
Tyrime panaudoti trylikos metų (2011–2023 m.) laikotarpio Lietuvos duomenys apie pelėdų inkilų užimtumą, dėties dydį ir jauniklių skaičių, surinkti dviejuose ilgalaikiuose tyrimo plotuose. Antropogeninių trikdžių šaltiniai buvo vienodi visoms šalims – naudotos OpenStreetMap, opeNoise Map ir Visible and Infrared Imaging Suite (VIIRS) duomenų bazės. Analizuoti keli veiksniai: atstumas iki kelio, triukšmo lygis 0,5 km spinduliu aplink inkilus bei antropogeninės šviesos intensyvumas tokiu pat atstumu. Šių trikdžių poveikis vertintas pagal lizdaviečių užimtumą, dėties dydį ir vados dydį.
Rezultatai parodė, kad lizdaviečių užimtumo tikimybė mažėja didėjant triukšmo lygiui ir šviesos taršai , tačiau atstumas iki kelio poveikio neturi. Dėties dydžiui nustatyta tik triukšmo taršos neigiamo efekto tendencija, o vados dydžiui – reikšmingas neigiamas triukšmo efektas ir šviesos poveikio tendencija, atstumo iki kelio įtaka nereikšminga.
Šie rezultatai pabrėžia, kad triukšmas ir šviesos tarša neigiamai veikia naktinės faunos rūšis, įskaitant pelėdas, mažindami lizdaviečių užimtumo tikimybę bei reprodukcijos sėkmę. Nors kai kuriose vietovėse arti kelių gyvenančios pelėdos gali rasti daugiau grobio, išlieka padidėjusi rizika susidurti su transporto priemonėmis.
Tyrimas patvirtina, kad šviesos ir triukšmo taršos mažinimas yra svarbi priemonė siekiant išsaugoti naktinius plėšriuosius paukščius ir palaikyti jų populiacijų stabilumą.
