Iš Lietuvos zoologijos sodo atkeliavusių varanų kolekciją papildė dar viena varanų rūšis – vandeninis varanas (Varanus salvator), varaninių (Varanidae) šeimos, varanų (Varanus) genties roplys. Iškamšą pagamino meistras Viktoras Dainenka. Vandeninį varaną galima pamatyti Žuvų ir roplių salės ekspozicijoje.
Vandeninis varanas paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje. Kūnas tamsiai rudos ar juosvos spalvos, išmargintas geltonomis dėmėmis, kurios su amžiumi palaipsniui blunka. Pilvinė pusė šviesi, galvos šonuose – juodos, geltonais kraštais apvestos juostos. Kūnas raumeningas, su ilga, galinga, iš šonų suspausta uodega. Kojų pirštų galuose – aštrūs nagai, o pailgas snukis turi galingus dantytus žandikaulius. Dantys gana dažnai keičiami – už kiekvieno danties yra iki dviejų pakaitinių dantų.
Anksčiau buvo manoma, kad skaudžias varanų įkandimo pasekmes (ypač Komodo varanų) sukelia seilėse esančios bakterijos. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nuodai, galintys sukelti paralyžių, spazmus ir kraujavimą, gaminami daugumos varanų (žinoma apie 70 varanų rūšių) burnoje esančiose nuodų liaukose. Varanai nuodus naudoja gynybai, maistui virškinti, burnos higienai palaikyti ir sugautam grobiui neutralizuoti.
Vandeninis varanas – vienas didžiausių driežų, antras pagal dydį po Komodo varano (Varanus komodoensis), kurio dydis priskiriamas salų gigantizmo fenomenui, kadangi salose, kuriose paplitę Komodo varanai, nėra kitų stambių plėšriųjų gyvūnų. Dydžiu su vandeniniu varanu galėtų varžytis ir Naujojoje Gvinėjoje gyvenantis krokodilinis varanas (Varanus salvadorii), kurio ilgis siekia iki 255 cm, tačiau kūno mase jis nusileidžia vandeniniam varanui. Įprastas subrendusio vandeninio varano svoris yra apie 20 kg. Patinai stambesni už pateles, subręsta būdami maždaug 150 cm ilgio. Suaugę individai retai kada viršija 2 m ilgį.
Vandeninis varanas – ne tik vienas iš stambiausių, bet ir vienas iš plačiausiai paplitusių driežų. Sutinkamas, be abejo, netoli vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių, pelkių, taip pat ir apgyvendintose teritorijose, pavyzdžiui, miestų parkuose, vandens bei kanalizacijos kanaluose. Šis driežas puikiai plaukioja ir medžioja viską, ką sutinka savo kelyje, pavyzdžiui, vandens bestuburius, krabus, vėžlius, varles, žuvis, vandens paukščius, jų kiaušinius, namines kates, šunis, vištas, graužikus, maisto likučius ir net gaišenas. Misdamas kritusiais gyvūnais, vandeninis varanas yra labai naudingas ekosistemai.
Nors suaugę individai gyvena sausumoje, jaunikliai dažniausiai laikosi medžiuose. Be žmogaus ir briaunagalvio krokodilo, vandeninis varanas daugiau natūralių priešų beveik neturi. Kartais vandeniniai varanai laikomi kaip naminiai augintiniai, tačiau dėl savo dydžio ir specifinių poreikių reikalauja daug priežiūros. Kai kuriuose kraštuose varanų mėsa vartojama maistui, o oda naudojama odos pramonėje batų ir galanterijos gaminių gamybai. Nelaisvėje jų gyvenimo trukmė, priklausomai nuo sąlygų, siekia 11–25 metus, o gamtoje paprastai būna gerokai trumpesnė.
Dėl didelės ir stabilios populiacijos šiuo metu Tarptautinės raudonosios knygos sąraše vandeninis varanas priskiriamas prie mažiausią susirūpinimą keliančių rūšių (LC), tačiau įtrauktas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą ir Tarybos reglamento dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos, kontroliuojant jų prekybą, B priedą (teisėtai gyvūnai eksportuojami su CITES sertifikatais).
