Stirnų jaunikliai paprastai gimsta gegužės–birželio mėnesiais, po maždaug dešimties mėnesių nėštumo laikotarpio. Stirnų dauginimasis pasižymi uždelsta implantacija – apvaisintas kiaušinėlis gali įsitvirtinti gimdoje po kelių mėnesių. Taip užtikrinama, kad jauniklio gimimo metu bus pakankamai maisto.
Gimęs jauniklis sveria nuo 1,5 iki 2,5 kg ir yra pasipuošęs dėmėtu kailiuku. Baltos dėmės, išsibarsčiusios ant rausvai rudo kailio, padeda jiems susilieti su aplinka.
Dažniausiai stirnos veda po du jauniklius, rečiau vieną ar tris. Neseniai gimę jaunikliai yra gana nejudrūs, jais rūpinasi patelė. Pirmąsias kelias savaites jie didžiąją laiko dalį praleidžia nejudėdami. Patelė dažniausiai palieka jauniklius aukštoje žolėje arba krūmynuose, atskirai vieną nuo kito. Motina kelis kartus per dieną aplanko jauniklius, kad pamaitintų, tačiau ji išlieka atsargi ir laikosi atokiau nuo stirniukų, kad neatkreiptų dėmesio į jų slėptuvę.
Įprastai dviejų–trijų savaičių amžiaus jaunikliai pradeda sekioti paskui motiną ir išmoksta patys apsirūpinti maistu. Šiuo etapu sustiprėja jų kojos, todėl jie gali neatsilikti nuo suaugusios stirnos, sparčiai gerėja jų koordinacija.
Paprastai stirnų jaunikliai atjunkomi trijų mėnesių amžiaus. Visą vasarą ir ankstyvą rudenį mokosi svarbiausių išgyvenimo įgūdžių: kaip susirasti maisto, atpažinti pavojų ir orientuotis aplinkoje.
Artėjant žiemai, jauniklių kailis tamsėja ir storėja, kad geriau apsaugotų nuo šalčio. Pirmąją žiemą jie lieka su motina, bet iki pavasario jie paprastai būna pasirengę pradėti savarankišką gyvenimą.
Šiems jaunikliams pavojų kelią įvairūs plėšrūnai, atšiaurios oro sąlygos, maisto trūkumas, buveinių naikinimas, susidūrimai su transporto priemonėmis.
Aptikus jauniklį prašome jų neliesti, netrikdyti. Žmogaus įsikišimas retai kada yra būtinas, nebent gyvūnas yra akivaizdžiai sužeistas arba jam gresia neišvengiamas pavojus.
Radus sužeistą jauniklį: https://bit.ly/3wLyiRa