Ar kada susimąstėte, kodėl vienų sraigių kriauklės susisukusios į vieną, o kitų – į kitą pusę? Šis klausimas jau seniai domina mokslininkus, tyrinėjančius moliuskų pasaulį.
Didžioji dalis moliuskų turi kriauklę, kuri apsaugo juos nuo plėšrūnų ir neigiamo aplinkos poveikio (kai kurie galvakojai, šliužai, kirmėliniai moliuskai jos neturi). Dvigeldžių moliuskų kūną saugo dvi susiglaudusios kriauklės, pilvakojų (sraigių) – viena, dažniausiai, susisukusi į spiralę.
Žiūrint iš viršaus, dešininės (deksiotropinės) – kriauklės susuktos pagal laikrodžio rodyklę, kairinės (leotropinės) – prieš laikrodžio rodyklę. Daugiau kaip 90 % pilvakojų moliuskų turi dešinines kriaukles, likusios – kairines. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenančios Skląsteninių (Clausiliidae) šeimos sraigės turi kairines kriaukles. Retais atvejais rūšys turi ir dešinines, ir kairines kriaukles. Mokslininkai tiria priežastis, kodėl kriauklės susisuka į vieną ar kitą pusę. Kriauklės orientacija priklauso nuo genetinių ir vystymosi ypatumų. Tai yra sudėtingas reiškinys, kuris susijęs su spiralinio augimo mechanizmais ir organizmo simetrijos principais.
Sinistrofulgur perversum – jūrinė sraigė iš Busyconidae šeimos turi kairinę kriauklę. Kriauklė didelė, storasienė, galinti užaugti iki 40 cm, smėlio spalvos su rudomis ar violetinėmis juostomis. Gyvena Vakarinėje Atlanto dalyje palei Šiaurės Amerikos krantus potvynių – atoslūgių zonoje. Šios sraigės yra plėšrios – minta dvigeldžiais moliuskais.
Sinistrofulgur perversum sraigės tūkstančius metų buvo renkamos maistui, o iš kriauklių gaminami įvairūs dirbiniai. Tuščiose kriauklėse mėgsta įsikurti Crepidula genties sraigės, vėžiai atsiskyrėliai. Įdomu ir tai, kad kairinė kriauklė kai kurioms indėnų gentims turėjo kultinę reikšmę. Todėl kriauklės yra mėgstamos kolekcionierių.
Muziejaus ekspozicijoje kairinę Sinistrofulgur perversum kriauklę galime pamatyti Vykinto Matuzevičiaus kolekcijoje.
