Rudenėjant Lietuvos upėse ir upeliuose vyksta svarbus gamtos procesas – iš Baltijos jūros per Kuršių marias į savo nerštavietes Nemuno baseino šaltavandenėse Minijos, Veiviržio, Jūros, Šešuvio, Dubysos, Žeimenos, Šventosios, Neries upėse atplaukia karališkosios žuvys – lašišos ir šlakiai. Tai lašišinių (Salmonidae) žuvų šeimai priklausančios žuvys, paplitusios Atlanto, Ramiojo Vandenyno šiaurinėse akvatorijose, Azovo, Juodosios, Kaspijos jūrų baseinuose.
Intensyviausia migracija vyksta rugsėjo antroje pusėje–spalio mėnesį, vandens temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių Celsijaus. Ši kelionė tikrai įspūdinga – lašišos grįžta neršti į tas pačias upes ir neretai tuos pačius ruožus, kur išsirito. Moksliniai tyrimai parodė, kad atlantinių lašišų nuo jūros iki upių aukštupių nukeliautas atstumas neretai viršija 500 km. Ši kelionė pilna iššūkių ir pavojų: žvejų tinklai, užtvankos ir žuvitakiai, tarša, nelegali žvejyba. Dėl šių kliūčių sėkmingai nerštavietes pasiekia tik stipriausi individai. Mūsų upėse neršiančios lašišos gali užaugti iki 140 cm ilgio ir daugiau nei 40 kg svorio. Migracijos ir neršto laikotarpiu lašišos, skirtingai nei šlakiai, visiškai nesimaitina, o užėmusios neršto teritoriją, ją agresyviai gina.
Iš jūros į nerštavietes migruojančios lašišos keičia savo sidabrinę kūno spalvą: ji tampa rusva, viršutinėje kūno dalyje išryškėja juodi taškai, o pilvas įgauna šviesiai rusvą ar blankiai oranžinę spalvą, atsiranda šviesiai rusvų ir oranžinių dėmių.
Šiuo metu vyksta viena įspūdingiausių viso kūno fiziologinių transformacijų žuvų pasaulyje. Vos pasiekus gėlavandenę aplinką, lašišų ir šlakių patinėliams iškrenta įprasti dantys ir išauga gerokai didesni, atgal lenkti nerštiniai dantys. Apatinis žandikaulis po truputį deformuojasi, pradeda tįsti ir lenktis atgal, formuodamas ryškų kablį. Tokius unikalius pasikeitimus lašišos gali patirti iki 4 kartų per gyvenimą. Po neršto į jūrą grįžtančių žuvų kaukolė pamažu atgauna pradinę formą, o kūnas – ryškią sidabro spalvą. Sėkmingai po neršto į jūrą grįžusios žuvys gausiai maitinasi, atsigauna ir po metų ar dviejų vėl grįžta į nerštavietes Lietuvos upių aukštupiuose.
Lašišos nerštavietėms renkasi seklias, sraunias upės vietas su smėlio ir žvyro dugno ruožais. Kruopščiai išvalo dumblą ir augaliją, taip nerštui paruošdamos mažas duobutes, vadinamas gūžtomis. Išnerštus ikrelius užkasa nuvalytu žvyru ir smulkiu gargždu.
Iki 40 tūkstančių apvaisintų ikrelių vystosi apie 4 mėnesius. Pavasarį, priklausomai nuo vandens temperatūros, išsirita 17–20 mm ilgio jaunikliai. Jie upėse praleidžia 2–3 metus ir maitinasi daugiausia įvairiomis vabzdžių lervomis. Jauniklių augimo etapai pasižymi specifiniais fiziologiniais ir ekologiniais pokyčiais.
Į jūrą migruojančios 10–15 cm ilgio lašišaitės dažniausiai nesveria nė 100 gramų. Jūros aplinkoje jos pereina prie naujos mitybos, apimančios smulkius bestuburius, vėžiagyvius ir kitas smulkias žuvis. Lašišų jaunikliai pradeda augti gerokai greičiau. Subrendusios lašišos pirmą kartą grįžta neršti į savo gimtuosius upelius po 4–5 metų, pasiekusios 2–3 kg svorį.
Sudėtingame lašišų gyvenimo cikle išgyvena tik nedidelė jų dalis. Lašišų mirtingumas ankstyvosiose gyvenimo stadijose yra didelis dėl keleto priežasčių: žmogaus sukeltų natūralių neršto vietų trūkumo dėl sunaikinimo ar neprieinamumo, vandens taršos, užtvankų statybos, netinkamos žvejybos praktikos, upių tėkmės sumažėjimo, ligų. Lašišos gali išgyventi iki 8–9 metų ir dažniausiai neršia tik 2–3 kartus.
Šlakiai, kaip ir lašišos, neršia tik kelis kartus per gyvenimą. Dėl šios priežasties lašišų ir šlakių migracijos bei neršto metu svarbiausiose nerštui upėse Lietuvoje taikoma sugriežtinta žvejybos tvarka, specialūs reikalavimai ir papildomi ribojimai tam tikrose upių atkarpose.
Sėkmingas lašišų nerštas yra būtina rūšies išlikimo sąlyga. Nepaprastai svarbus aplinkosaugos įstaigų, mokslininkų ir žvejų bendras tikslas yra išsaugoti sveikas ir gyvybingas Lietuvos lašišų populiacijas, atkurti upių ekosistemas. Tai užtikrintų, kad šios įspūdingiausios Lietuvos žuvys kasmet sėkmingai sugrįžtų į savo nerštavietes.
