Pavasarį, nutirpus sniegui, susidaro daug laikinų balų, kuriose, esant sėkmei, galima pamatyti labai seną mūsų planetos gyvūną – per pora šimtų milijonų metų beveik nepakitusį vėžiagyvį – pavasarinį skydvėžį (Lepidurus apus). Gyvūnas retas, įrašytas į saugomų gyvūnų sąrašą.
Skydvėžių kūnas segmentuotas su daug banguojančių kojyčių. Iš viršaus kūną dengia skydas (iš čia ir pavadinimas). Skydvėžiai yra prisitaikę gyventi laikinai susidarančiuose, sekliuose vandens telkiniuose. Skydvėžių gyvenimo ciklas yra labai trumpas. Jų kiaušiniai yra labai atsparūs ir išdiūvę, gyvybingi išlieka dešimtis metų. Tereikia kiaušinėliui patekti į vandenį, kaip iš jo tuoj pat išsirita skydvėžiukas. Taip iš niekur laikinoje baloje atsirada šie gyvūnai. Nuolat nerdamiesi skydvėžiai labai greitai auga , per pora savaičių subręsta ir pradeda dėti kiaušinius (didžioji dauguma skydvėžių yra hermafroditai). Balai išdžiūvus, kiaušinėliai lieka gyvybingi .
Pavasarinis skydvėžis yra visaėdis: maitinasi tiek augaliniu maistu, tiek smulkiais vandens bestuburiais. Skydvėžių niekada nebūna ten,kur yra žuvų, nes jos juos visus išgaudo.
Pavasariniai sydvėžiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, todėl kiekviena radavietė yra labai svarbi. Muziejaus darbuotojai būtų dėkingi, jei, pastebėję šiuos gyvūnus , informuotumėte mus.
