Atgimstanti gamta nepalieka abejingų – daugiau šilumos ir saulės šviesos budina iš žiemos miego, skatina migruoti, veistis, sparčiai auga augalai, atsiranda gausybė maisto, vandens temperatūra tampa tinkama žuvų ikrelių vystymuisi, prasideda nerštas.
Besikeičiantys metų laikai veikia ne tik gyvūnų elgseną, bet ir išvaizdą. Varlės, ropliai, žuvys apie pasirengimą pratęsti giminę signalizuoja specialiomis pozomis, judesiais, net puošniais vestuviniais apdarais – viskas tam, kad suvilioti partnerį. Ryškiausi ar labiausiai pastebimi savo išore patinai sulaukia didesnio patelių dėmesio.
Ryškus lytinis dimorfizmas poravimosi metu būdingas vikriajam driežui (Lacerta agilis). Vikrusis driežas yra vienintelis iš Lietuvoje gyvenančių driežų, kuris deda kiaušinius. Poravimosi metu patino galvos šonai, kaklas, pilvas tampa smaragdiniai, o visas kūnas nusidažo ryškiai žalia spalva. Patelės visada tamsiai ar šviesiai rudos su juodomis dėmėmis. Pasibaigus dauginimosi laikotarpiui, ryškios spalvos išnyksta.
Grožiu ir spalvingumu vikriajam driežui nenusileidžia smailiasnukės varlės (Rana arvalis). Jų patinėliai pakeičia kūno spalvą iš rusvos į žydrą. Spalva pasikeičia dėl pigmentinės medžiagos melanino, kurio struktūrą keičia pavasariniai hormonai. Giminaičių rudųjų pievinių varlių (Rana temporaria) patinėliai pasipuošia žydromis apykaklėmis. Po poros savaičių baigiasi nerštas, baigiasi ir patinų išskirtinumas.
Uodeguotieji varliagyviai – paprastieji ir skiauterėtieji tritonai (Triturus vulgaris ir T. cristatus) taip pat nori būti pastebėti. Tuoktuvių metu patinams nuo galvos iki uodegos galo užauga didelė dantytu kraštu skiauterė, uodegos šonuose suspindi melsvai baltos neoninio spindesio juostos. Patelės nedidelę skiauterę turi tik ant uodegos.
Panašūs procesai vyksta ir vandenyje. Ant karpinių žuvų patinų galvų ar net ant viso kūno išauga neršto spuogai. Puošnumu išsiskiria rainės (Phoxinus phoxinus). Labai dažnos Lietuvos upių ir upelių žuvytės. Neršto metu patinų spalvos suintensyvėja – viso kūno žalsvas su aukso ir sidabro atspalviais fonas tampa ryškus, žiočių kampai nusidažo avietine spalva, pilvas tampa beveik raudonas, krūtinės, pilvo ir analinio pelekų pagrindai ryškiai balti, šonuose – ištisinė juoda juosta.
Trispyglės dyglės (Gasterosteus aculeatus) – vilioja partnerį ne tik puošniais apdarais, bet ir stato neršto lizdą. Visoms dyglių rūšims būdingas rūpinimasis palikuoniais. Paplitusios Šiaurės pusrutulio visų žemynų jūrose ir gėluose vandenyse. Nugara pilkai žalsva, šonai gelsvi ar sidabriški. Neršto metu patinėliai labai išgražėja – intensyvėja spalvos, kūnas paraudonuoja.
