Atšilus orams, pakrapnojus pavasariniam lietui, į senąsias neršto vietas išsiruošia varliagyviai. Pirmieji, pasipuošę melsvomis apykaklėmis, keliauja pievinių varlių patinėliai, netrukus prisijungia gausūs gentainių būriai ir prasideda įspūdingi kurkimo konkursai. Po jų pasirodo smailiasnukės varlės, kūmutės, česnakės, rupūžės, žaliosios varlės. Kūdras, senvages, ežerėlius ir laikinus, vasarą išdžiūstančius telkinius užpildo įvairiausi balsai – gamtoje prasideda varlių nerštas.
Didžioji dalis varliagyvių žiemoja sausumoje – plyšiuose, kelmuose, po šaknimis, išvirtusiais medžiais, giliai graužikų ir kurmių urveliuose, šakų ar komposto krūvose, net pastatų rūsiuose. Pavasarį, keliaudami į neršto vietas, jie susiduria su daugybe sunkumų. Be nepalankių oro sąlygų, jų laukia ir kiti pavojai: magistralės, plentai, nelygus reljefas, deginamos pievos, plėšrūnai. Daugiausia varliagyvių žūva po automobilių ratais.
Stiprus migracijos instinktas juos veda pirmyn, nepaisant kliūčių – ar tai būtų greitkelis, ar paprasčiausias žvyrkelis. Varliagyviai keliauja ten, kur patys išvydo saulės šviesą, visas jėgas skirdami vieninteliam tikslui – giminės pratęsimui. Išneršusios šimtus ar net tūkstančius ikrelių, po kelių savaičių varlės palieka nerštavietes ir kitą pavasarį į jas vėl sugrįžta. Kiek jų sugrįš, priklauso ir nuo mūsų dėmesio šiems gyvūnams.
Varliagyvių migracijos laikotarpiu galime prisidėti prie jų apsaugos: atidžiau vairuoti keliuose, įrengti apsaugines tvoreles pakelėse, pernešti varles į kitą kelio pusę ar įrengti pralaidas po keliais, kurios užtikrina saugų praėjimą po keliu. Kuo daugiau varliagyvių išsaugosime, tuo daugiau naudos bus ir gamtai, ir žmonėms. Varliagyviai yra svarbi mitybinių grandinių dalis – jie naikina kenksmingus kraujasiurbius vabzdžius ir įvairias ligas platinančius uodus, mašalus, sparvas, aklius, muses. Be to, buožgalviai, maitindamiesi dumbliais, padeda mažinti vandens telkinių „žydėjimą“.
Deja, visame pasaulyje varliagyviai sparčiai nyksta. Dėl savitos kūno sandaros ir gyvenimo būdo jie ypač jautrūs aplinkos pokyčiams. Net trečdaliui pasaulio varliagyvių rūšių gresia išnykimas, o jų populiacijos sparčiai mažėja. Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių rūšių, iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: skiauterėtasis tritonas, europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, žalioji ir nendrinė rupūžės. Smailiasnukės ir pievinės varlės yra įtrauktos į Berno konvencijos (III apsaugos kategorija) Europos Sąjungos buveinių direktyvos dokumentus.
