Vandeninės agamos (Physignathus cocincinus) – tai stambūs agamų šeimos (Agamidae) driežai, dar vadinami Kinijos vandens drakonais. Jos paplitusios Pietryčių Azijos žemyninėje dalyje: Tailande, Pietų Kinijoje, Vietname ir Kambodžoje. Dažniausiai šiuos driežus galima sutikti gėlavandenių ežerų ir upelių pakrantėse bei drėgnuose miškuose, kur vidutinis drėgmės lygis siekia 40–80 %, o temperatūra svyruoja nuo 27 iki 32 ℃. Todėl nepaisant plataus vandeninių agamų paplitimo Pietryčių Azijoje, tai geografiškai ribota rūšis.
Didžiąją laiko dalį praleidžia ant medžių ir krūmų šakų, saugiai pasislėpusios lapijoje arba plaukiodamos vandenyje. Gresiant pavojui, jos slepiasi vandenyje, kur gali išbūti panirusios net iki 90 minučių. Vandeninėms agamoms būdinga išskirtinė detalė kūno sandaroje – pačiame viršugalvyje jos turi lyg trečiąją akį, kuria skiria šviesą ir tamsą. Tai padeda išvengti pavojų ir laiku sureaguoti, virš galvos sklandant plėšriesiems paukščiams.
Vandeninėms agamoms būdingas lytinis dimorfizmas. Patinai yra daug didesni už pateles ir turi keteros spyglius. Ypač išraiškingi dauginimosi laikotarpiu būna patinai – pasižymi gražia oranžinės spalvos pasmakre ir intensyviomis kūno spalvomis. Kūno spalva paprastai yra ryškiai žalia, nors streso metu gali įgauti rudą arba pilką atspalvį.
Vandeninių agamų patinai užauga iki 90 cm ilgio, o patelės – iki 70 cm. Du trečdalius (apie 70 %) bendro kūno ilgio sudaro žalios ir rudos spalvos plačiomis juostomis puošta uodega. Kūnas ir uodega šiek tiek suspausti iš šonų, galūnės ilgos ir raumeningos, kiekviena baigiasi penkiais aštriais nagais. Ant apatinio žandikaulio yra 8 ar 9 baltų plokštelinių žvynų eilė.
Vandeninės agamos gyvena grupėmis, kurias sudaro vienas patinas ir kelios patelės. Patinai kartais tarpusavyje elgiasi agresyviai – išpučia pagurklį, linkčioja galvomis arba vaikosi vieni kitus, saugo ir gina savo teritoriją. Tuo tarpu patelės ir jaunikliai yra žymiai tolerantiškesni.
Jų mitybos racioną sudaro vabzdžiai (žiogai, svirpliai, skruzdėlės, termitai) ir jų lervos, smulkūs stuburiniai gyvūnai, moliuskai, vėžiagyviai, smulkios žuvytės. Nedidelę raciono dalį sudaro žolės ir vaisiai.
Vandeninių agamų patelės upių pakrantėse deda kiaušinius. Dėtyje gali būti 6–15 kiaušinėlių. Inkubacinis periodas trunka 60–75 dienas. Jaunikliai išskyla būdami tik 7 centimetrų ilgio. Subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Nelaisvėje žinomi ir partenogenezės atvejai, kai driežiukai išsirito iš neapvaisintų kiaušinių. Vandeninės agamos gyvena 10–12 metų.
Vandeninės agamos yra labai judrūs, dienos metu aktyvūs driežai, todėl patinka daugeliui augintojų, kurie vis dažniau ima juos laikyti terariumuose.
Gamtoje vandeninė agama nuo 2017 metų Tarptautinėje raudonojoje knygoje įrašyta kaip pažeidžiama rūšis (VU). Pagrindinės išnykimo grėsmės – didelė agamų mėsos paklausa, ypač Vietname, naudojimas liaudies medicinoje, prekyba naminiais gyvūnais, tiek tarptautinėse, tiek vietinėse rinkose. Buveinių trūkumas taip pat prisideda prie populiacijų nykimo. Nuo 2023 metų vandeninė agama įtraukta į CITES II priedą (eksportui reikalingas CITES patvirtintas leidimas).
