Tinklinis pitonas (Malayopython reticulatus) – pitoninių (Pythonidae) šeimos roplys, kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos. Šios rūšies gyvatės yra ilgiausios pasaulyje, o pagal svorį nusileidžia tik šiaurinei ir pietinei žaliosioms anakondoms (Eunectes akayima ir E. murinus). Nors didžiausias registruotas šios rūšies individo ilgis siekia 8,43 metro, yra duomenų, leidžiančių manyti, kad tinkliniai pitonai gali užaugti iki 9 metrų ilgio. Remiantis Pietų Sumatroje ištirtų daugiau nei tūkstančio laukinių tinklinių pitonų populiacijos analizėmis, vidutinis individų ilgis svyruoja nuo 1,5 iki 6,5 m, o svoris – nuo 25 iki 75 kg. Tinkliniai pitonai, kurių ilgis viršija 6 m ilgį, gamtoje aptinkami retai. Būdingas lytinis dimorfizmas – patelės yra ilgesnės ir masyvesnės už patinus.  

Tinkliniai pitonai pasižymi ne tik įspūdingu dydžiu, bet ir išvaizda. Pitonams būdingos spalvinės variacijos: dažniausiai pilkšva, gelsvai ruda, o kūną puošia X arba rombo formos raštai, sudaryti iš juodų, baltų, geltonų ar rausvų žvynų. Galva ruda ir vienspalvė. Nuo snukio galo iki kaklo linijos tęsiasi siaura juoda juosta, o nuo oranžinių akių su vertikaliais vyzdžiais iki kūno rašto pradžios driekiasi platesnės juodos linijos. 

   Tinkliniai pitonai gyvena įvairiose buveinėse: atogrąžų miškuose, atvirose vietovėse netoli upių ir ežerų, taip pat šalia kaimų ir miestų. Kartais juos galima aptikti medžiuose. Pitonai yra puikūs plaukikai, gali būti stebimi net atviroje jūroje, todėl yra plačiai paplitę mažose salose, esančiose jų arealo ribose. 

  Tinklinis pitonas nenuodingas, nors įkandęs gali sukelti rimtų sužalojimų. Tai vienintelė gyvačių rūšis, apie kurią dokumentuoti (vaizdo įrašais ir nuotraukomis) išpuoliai prieš žmones, ypač natūraliose buveinėse, pavyzdžiui, Sulavesyje, Indonezijoje. Pitonas gali praryti ketvirtadalio savo ilgio ir beveik savo svorio auką. Šie gyvūnai aktyvūs naktį. Natūraliai maži (iki 3–4 m ilgio) individai daugiausia minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais, o stambūs pitonai medžioja primatus, šernus ir elnius, sveriančius daugiau nei 60 kg. Šie ropliai pasižymi gebėjimu plačiai ištempti paslankiai sujungtus žandikaulius, todėl yra prisitaikę susidoroti su itin dideliu grobiu. Netoli gyvenamųjų vietų pitonų mitybą papildo naminiai gyvūnai: viščiukai, katės, šunys, kiaulės ir ožkos. Pasisotinęs pitonas gali keletą savaičių ar net mėnesių praleisti ramiai tūnodamas, kol maistas virškinamas. 

   Tinklinis pitonas subręsta 3–5 metų amžiaus. Suaugusios patelės deda kiaušinius kas 2–4 metus. Dėtį sudaro 15–80 kiaušinių, kurių skaičius priklauso nuo mitybos ir aplinkos sąlygų. Patelė, apsivynioja apie kiaušinių dėtį ir raumenų vibracijos pagalba, pakeldama kūno temperatūrą, juos šildo. Esant optimaliai 31–32 °C inkubacijos temperatūrai, iš kiaušinių vidutiniškai per 88 dienas išsirita mažiausiai 0,61 m ilgio savarankiški jaunikliai. Gamtoje tinkliniai pitonai gyvena apie 22 metus, o nelaisvėje gali gyventi net apie 32 metus. 

   Pagal IUCN Raudonąjį sąrašą, tinklinis pitonas priskiriamas mažai pažeidžiamų (LC) rūšių kategorijai, tačiau dėl savo dydžio ir gražaus spalvinio rašto tapo ypatingu nelegalios tarptautinės prekybos oda taikiniu. Be to, ši rūšis plačiai naudojama tradicinėje medicinoje ir maistui, taip pat auginamas egzotinis naminis gyvūnas. Augant žmonių populiacijai ir kertant atogrąžų miškus, paverčiant juos žemės ūkio plotais, mažėja tinkliniams pitonams reikalingų natūralių buveinių. Mokslininkai teigia, kad dėl gebėjimo greitai daugintis ir prisitaikyti prie žmonių sukurtos aplinkos, tinklinio pitono populiacija išlieka pajėgi atsikurti ir išlikti. 

EKSPONATAS:  

not a terminal