Muziejaus ekspoziciją papildė terariume laikyti šimtakojai (Zoosphaerium neptunus).
Zoosphaerium neptunus yra endeminė (randama tik Madagaskare) Madagaskaro rūšis. Čia ji paplitusi gana plačiai. Šiuos šimtakojus galima rasti gyvenančius tarp nukritusių lapų drėgnuose atogrąžų žemumų miškuose ir iki 850 metrų virš jūros lygio.
Zoosphaerium neptunus priklauso dviporakojų (Diplopoda) klasei, Arthrospharidae šeimai. Kaip ir visi jo gentainiai, jis turi tvirtą chitininę kutikulę, o kūnas nariuotas. Kiekvienas narelis, pradedant ketvirtuoju, turi po dvi poras kojų (pirmasis narelis kojų neturi, kiti trys – po vieną porą). Gyvūnai yra tamsiai žalios, smaragdinės spalvos. Patelės užauga iki 90 mm, patinai – iki 45 mm. Ištikus pavojui, individas susisuka į kamuoliuką. Gyvūno kūną dengiančių plokštelių kraštai idealiai sutampa vienas su kitu, todėl susidaro labai sandarus kamuoliukas.
Zoosphaerium neptunus šimtakojai turi dar vieną savybę – gyvena didelėmis grupėmis. Manoma, kad tai jiems padeda geriau apsisaugoti nuo plėšrūnų.
Šie individai maitinasi yrančiais lapais, mediena, grybais. Manoma, kad jų žarnyne yra bakterijų, skaidančių ligniną. Taigi, skaidydami organines medžiagas ir grąžindami jas atgal į dirvožemį, atlieka labai svarbų vaidmenį gamtoje.
Po apvaisinimo Zoospaerium neptunus patelės deda kiaušinėlius į plyšius, tarp yrančių lapų. Po kelių savaičių išsirita jauni šimtakojai, savo forma panašūs į kablelį ir turintys tris poras kojų. Augdami jie šeriasi, ir po kiekvieno šėrimosi kojų skaičius daugėja.
Šiuos šimtakojus mėgsta laikyti nelaisvėje, bet dažniausiai nesėkmingai. Taip nutinka, nes jiems netinka augintojų siūlomas maistas, ir jie miršta iš bado. Madagaskare juos gaudyti draudžiama, tačiau vis tiek yra žmonių, užsiimančių šia nelegalia veikla.
