Šių metų spalio 6 d. 18 val. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje atidaroma Mildos Palilionytės fotografijos ir keramikos paroda „Paviršiai“.
Gyvename pasaulyje, kuriame vis dažniau slystame paviršiumi. Greitai, lengvai, kartais net neatsigręždami. Gilintis į tai, kas po juo – kas slepiasi, pulsuoja, trūkinėja ar tyko – dažniausiai nelieka nei laiko, nei poreikio. Paviršius čia nėra vien tai, kas matoma. Jis gali blizgėti ir akinti, būti velniškai slidus, šiurkštus ir netikėtai pažadinti pasąmonę. Gali brėžti aštrias ribas, liūliuoti, vilioti, o priartėjus pasirodyti apgaulingai klampus.
„ Šio proceso nesiečiau su paviršutiniškumu, nes slydimas gali tiek įkvėpti, tiek iškvėpti, sužadinti smalsumą arba atstumti. Jis gali įtraukti į pasirinktas gelmes ar net avantiūras, o gal – paskatinti užsisklęsti. Tie paviršiai, tiek fiziniai, tiek metafiziniai, mus supa kiekvieną dieną, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kur ir kaip jais nuskrisime ar nukeliausime“, – sako menininkė.
„Paviršiai“ – tai žvilgsnio kelionė per skirtingas vietas, būsenas ir medžiagiškumus. Parodoje susitinka kadrai, užfiksuoti gimtojoje Lietuvoje, menininkę priėmusiame Liuksemburge, keliaujant po žemyninę Europą ir jos salas bei Maldyvus. Geografija čia tampa ne tiek kelionių žemėlapiu, kiek būdu stebėti: kaip keičiasi šviesa, erdvė, tekstūra, šešėlis ir pats žiūrėjimo atstumas.
Vanduo, miškas ir jo šešėliai. Atspindžiai, ribos, sluoksniai ir tai, kas praslysta akies krašteliu. O desertui – žvilgsnis pro lėktuvo iliuminatorių ir dar šis tas (ne)atsitiktinio, keraminio.
Paviršius tampa ir pradžia, ir pabaiga. Tarp jų – slydimas.
Paroda veiks iki lapkričio 8 d.
