Platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) yra plokščiųjų kirmėlių (Platyhelminthes) tipo, kaspinuočių (Cestoda) klasės endoparazitas, sukeliantis ligą, vadinamą difilobotriozę. Tai stambiausias žmogaus parazitas, gyvenantis žarnyne ir galintis užaugti virš 10 metrų ilgio.
Kaspinuočio kūnas yra plokščias, primenantis kaspiną (iš čia ir pavadinimas „kaspinuočiai“), sudarytas iš galvutės, kaklelio ir daugybės atskirų narelių – proglotidų. Galvutė turi siurbtukus, kuriais prisitvirtina prie žmogaus žarnų sienelės. Kaspinuotis neturi virškinimo sistemos, maisto medžiagas iš šeimininko įsisavina visu kūnu.
Kaspinuočio nareliai, esantys arčiau kaklelio, yra siauri ir maži. Kuo toliau nuo galvutės, tuo jie platesni ir didesni, o pačiame gale – didžiausi, visiškai subrendę ir pilni kiaušinėlių. Kiekvienas narelis turi savo lytinę sistemą. Į aplinką kaspinuočio kiaušinėliai patenka atitrūkus paskutiniam nareliui. Per gyvenimą (gali gyventi iki 20 metų) kaspinuotis gali išskirti iki 10 milijardų kiaušinėlių.
Vystydamasis platusis kaspinuotis turi tris šeimininkus: du tarpinius ir galutinį. Kaspinuočio kiaušinėliai pilkšvai geltonos spalvos, maži, matomi tik per mikroskopą. Baigia vystytis tik patekę į vandenį, kur juos praryja vėžiukas ciklopas. Ciklopo kūne išsivysto lerva, vadinama procerkoidu. Jeigu užsikrėtusį ciklopą praryja žuvis, kaspinuočio vystymasis vyksta jau antrojo tarpinio šeimininko kūne: lerva iš žuvies žarnyno prasiskverbia į kraujagysles, kraujo nunešama į raumenis, kur išsivysto iki 1,5 cm dydžio invazinė (užkrečiama) lerva, vadinama plerocerkoidu. Todėl platusis kaspinuotis kartais dar vadinamas žuviniu.
Galutiniu šeimininku gali būti žmogus arba kiti žuvimi mintantys gyvūnai (katės, šunys, lokiai, lapės ir kt.). Patekęs į jų žarnyną, kaspinuotis suauga ir subręsta. Galutiniai šeimininkai su išmatomis išskiria kaspinuočio kiaušinėlius į aplinką. Praėjus 5–6 savaitėms po užsikrėtimo plačiuoju kaspinuočiu, galutinio šeimininko išmatose atsiranda kiaušinėliai. Žmogus šiuo parazitu užsikrečia suvalgęs žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusią žuvį. Žmogaus organizme kaspinuotis gali gyventi iki 25 metų.
Užsikrėtimas šia liga paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur yra žalios žuvies valgymo tradicijos. Platusis kaspinuotis aptinkamas Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Rytų Azijos šalyse.
