Didžioji dalis Lietuvos drugių žiemoja kiaušinėlio, vikšro ar lėliukės stadijoje, tačiau kai kurių rūšių individai žiemoja jau būdami suaugę. Šie drugiai pasirodo anksti pavasarį. Kovo mėnesį, kai miškuose dar galima rasti ir sniego, ir ledo – saulės atokaitoje jau galime išvysti pirmuosius pavasario drugius: citrinukus, spunges, dilgėlinukus.
Citrinukai (Gonepteryx rhamni) – tai vieni ilgiausiai gyvenančių drugių. Išsiritę birželio antroje pusėje, jie skraido per visą vasarą, žiemoja dažniausia miško paklotėje tarp nukritusių lapų ir vėl pasirodo anksti pavasarį. Šių drugių vikšrai minta šunobelių ar šaltekšnių lapais.
Dilgėlinukai (Aglais urticae) – šie drugiai taip pavadinti dėl to, kad jų vikšrai minta didžiosios dilgėlės lapais. Per metus būna dvi dilgėlinukų kartos: pirmosios kartos drugiai išsirita gegužės pabaigoje ar pirmoje birželio pusėje ir skraido apie mėnesį – iki liepos pabaigos. Antrosios kartos drugiai skraido nuo liepos vidurio iki vėlyvo rudens, žiemoja, o pavasarį vėl pasirodo ir deda kiaušinius. Šie drugiai neretai žiemoti pasirenka įvairias nešildomas patalpas: ūkinius pastatus, namų palėpes.
Spungės (Aglais io)– šiedrugiai išsiritaliepos mėnesį ir skraido iki vėlyvo rudens, žiemojimui taip pat dažnai pasirenka įvairius statinius, rūsius. Peržiemoję drugiai skraido iki birželio pabaigos. Spungių vikšrai minta apynių ir dilgėlių lapais. Kadangi drugiai kiaušinius deda dideliais kiekiais – po šimtą ar daugiau vienoje vietoje, išsiritę drugiai gyvena didelėmis grupėmis, smarkiai apgrauždami mitybinius augalus.
