Paprastasis elniavabalis (Lucanus cervus) – vienas didžiausių vabalų Europoje. Stambūs patinai gali siekti iki 7 cm. Lietuvoje paprastasis elniavabalis taip pat buvo didžiausias vabalas. Buvo, nes dabar ši rūšis Lietuvoje laikoma išnykusia.
Šių vabalų lervos vystosi senuose, drevėtuose lapuočiuose, dažniausiai ąžuoluose, kur minta negyva mediena. Šiltomis vasaros dienomis vabalai aptinkami ant lapuočių medžių kamienų, šakų. Elniavabalių patinai išsiskiria dideliais žandais, primenančiais elnio ragus.
Lietuvoje paprastasis elniavabalis buvo aptiktas 1959 metais Garliavos apylinkėse ir 1964 metais prie Babtų, tikriausia, tai vieni paskutinių Lietuvoje rastų paprastųjų elniavabalių. Dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje paprastieji elniavabaliai Lietuvoje buvo dar gana įprasti, apie tai užsimena ir žinomas Lietuvos entomologas Alfonsas Palionis, stebėjęs paprastuosius elnaivabalius Kauno ąžuolyne. Sunkiausi laikai elniavabaliams prasidėjo, po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvoje imta intensyviai kirsti senuosius ąžuolynus.
Šie vabalai gamtoje užima gana siaurą ekologinę nišą, yra jautrūs aplinkos pokyčiams. Šios aplinkybės ir lėmė tokį spartų elniavabalių nykimą. Ilgas vystymosi ciklas taip pat didina rūšies pažeidžiamumą – paprastojo elnavabalio lervos vystosi senuose, drevėtuose ąžuoluose iki 6 metų.
