Ovalioji geldutė (Unio crassus) yra dvigeldžių (Bivalvia) klasės, geldutinių (Unionidae) šeimos moliuskas. Ji gyvena švariose, dažniausiai šaltose upėse, kurių dugnas yra smėlingas, padengtas smulkiu žvyru arba kietu moliu. Moliuskas gali gyventi ir tarp didelių akmenų ar vandens tėkmei atsparių augalų. Geldelės storasienės, gelsvai žalsvos, tamsiai rudos spalvos, 4–7 cm ar net didesnio ilgio. Kaip ir visi dvigeldžiai, ovalioji geldutė turi kylio formos koją, kuria moliuskas juda vandens telkinio dugnu ir įsirausia į gruntą taip, kad lieka kyšoti tik užpakalinė kūno dalis. Tarp pravirų geldučių matomi du sifonai: pro vieną – apatinį – vanduo įsiurbiamas, pro kitą – viršutinį – iššvirkščiamas. Vidinėje kūno ertmėje ant žiaunų nusėda organinės dalelės – detritas ir vienaląsčiai dumbliai, kuriais moliuskas minta.
Ovaliosios geldutės dauginimasis yra įdomus ir sudėtingas. Jos lervoms vystytis reikalingos tam tikrų rūšių žuvys. Geldutės yra skirtalyčiai gyvūnai. Lytiškai jos subręsta ketvirtaisiais–penktaisiais gyvenimo metais. Dauginimosi laikotarpis trunka nuo balandžio iki liepos mėnesio. Patinai į vandenį išleidžia spermatozoidus, kurie patenka į patelės žiaunas, kuriose yra specialios kameros su kiaušinėliais. Čia, ant patelės žiaunų, 2–3 savaites vystosi lervutės. Užaugusios iki 0,2 mm dydžio, lervutės, vadinamos glochidijomis, paleidžiamos į vandenį. Jos turi susirasti atitinkamos rūšies žuvį, įsitvirtinti jos žiaunose ir vystytis toliau. Jeigu glochidija nepatenka į žuvies žiaunas, ji žūsta. Žuvys, kurių žiaunose vystosi ovaliosios geldutės glochidijos, yra paprastosios rainės, paprastosios kuojos, europiniai šapalai, paprastieji kūjagalviai ir trispyglės dyglės. Po trijų–keturių savaičių lervutės baigia vystytis, palieka žuvies žiaunas ir pradeda gyventi savarankiškai. Jos nusėda ant dugno ir įsikasa į gruntą.
Iki XX a. pradžios ovalioji geldutė buvo plačiai paplitusi rūšis visame savo areale. Jos paplitimo arealas apima didžiąją Europos dalį ir vakarinę Aziją (Ponto–Kaspijos regioną). Europoje ši rūšis neaptinkama Pirėnų pusiasalyje, Italijoje, Islandijoje ir Britų salose. Lietuva yra šios rūšies šiaurinėje arealo dalyje. Ovalioji geldutė aptinkama Nemuno, Dauguvos, Ventos ir Lielupės upių baseinuose.
XX a. antroje pusėje ovalioji geldutė pradėjo sparčiai nykti dėl vandens taršos organinėmis ir cheminėmis medžiagomis. Dėl taršos upeliai dumblėja, vandenyje sumažėja deguonies kiekis. Rūšies nykimui taip pat įtakos turi upių vagų tiesinimas, užtvankų statymas, bebrų „veikla“ upeliuose ir mažėjantys žuvų ištekliai.
Ovalioji geldutė įtraukta į ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus, todėl visoje Europos Sąjungoje jai suteiktas saugomos rūšies statusas. Lietuvoje ovalioji geldutė 2003 m įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas ji priskiriama EN (nykstančių rūšių) kategorijai.
Siekiant išsaugoti ovaliąją geldutę, reikia riboti užtvankų statymą, upių dugno ardymą (pavyzdžiui, dėl vandens turizmo veiklos), mažinti vandens taršą ir didinti žuvų išteklius.
