1923 m. gautas eksponatas buvo rastas Adrijos jūroje. Tai kilnioji pina (Pinna nobilis), dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės, Pinnidae šeimos atstovė. Ši endeminė Viduržemio jūros rūšis yra vienas didžiausių šio regiono moliuskų – jos kriauklė kartais užauga net iki 1,2 metro (paprastai būna 30–50 cm). Kriauklės plonasienės, trapios, trikampio formos, o jų vidus perlamutrinis; retais atvejais jame susiformuoja perlai. Moliuskas aptinkamas įvairiame gylyje – nuo pusės metro iki maždaug šešiasdešimties metrų. Smailiuoju galu jis bisuso siūlais prisitvirtina prie dugno substrato. Bisusas – tai šilką primenančios, iš keratino ir kitų baltymų sudarytos gijos, kurias gamina specialios moliusko liaukos.
Kilnioji pina, kaip ir kiti dvigeldžiai moliuskai, maitinasi mikroplanktonu, filtruodama vandenį. Pinų kriauklių viduje dažnai gyvena krevetės Pontonia pinnophylox arba krabai Nepinnotheres pinnotheres. Šie vėžiagyviai, kaip ir pina, maitinasi filtruodami vandenį. Manoma, kad jie savo šeimininką kažkokiu būdu perspėja apie pavojų, ir moliuskas užsidaro.
Kilnioji pina tūkstančius metų buvo naudojama maistui, bisuso gijos naudojamos taip vadinamam jūros šilkui išgauti. Pirmosios žinios apie jūros šilką siekia apie tris tūkstančius metų. Bisuso gijų apdorojimas, dažymas, verpimas, audimas yra sudėtingas, daug darbo reikalaujantis procesas. Jūros šilko audinys buvo žmonių aukščiausio statuso simbolis. Sakoma, kad juo vilkėjo Nefertitė, svarbūs antikinės Graikijos, Romos imperijos atstovai. Jo rasta faraonų kapuose. Apie jūros šilką yra įrašas ir ant Ptolemėjaus Rozetos akmens. Dabartiniais laikais jūros šilko gamyba praktiškai išnykusi.
Kilnioji pina (Pinna nobilis) nuo 2019 m. Tarptautinėje raudonojoje knygoje priskiriama prie kritiškai nykstančių rūšių. Šiems moliuskams kenkia pernelyg intensyvi žvejyba, tarša ir natūralių buveinių nykimas. Jas rinkti draudžiama, bet draudimas neretai nepaisomas – pinos renkamos maistui ar dėl dekoratyvių kriauklių. Kilniajai pinai, nuo 2016 metų iškilo dar didesnė grėsmė. Moliuskus naikina vienaląsčiai parazitai Haplosporidium pinnae, kurie paviršutinių vandens srovių išnešiojami po visą Viduržemio jūrą. Nustatyta, kad parazitas pažeidžia moliusko virškinimo sistemą. Kaip parazitas pateko į Viduržemio jūrą, nežinoma. Nustatyta, kad giminingos genties Atrina moliuskai šiuo parazitu neužsikrečia. Dedamos didžiulės mokslininkų pastangos, kaip sustabdyti parazito plitimą, kaip apsaugoti moliuską nuo išnykimo. Norint išsaugoti rūšį, kai kur Pinna nobilis net perkeliama į akvariumus.
