Gigantiškoji agripina (Thysania agrippina) – tai vienas didžiausių pasaulio drugių. Didžiausio žinomo šios rūšies individo sparnų mojis (atstumas tarp išskleistų sparnų galų) 30,8 cm. Paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje: nuo Meksikos šiaurėje iki Bolivijos pietuose. Jis žinomas jau seniai – pirmą kartą paminėtas ir pavaizduotas piešinyje vokiečių dailininkės ir gamtos iliustratorės Marijos Sibyllos Merian dar 1705 metais, tačiau paveiksle šio drugio vikšras buvo pavaizduotas klaidingai. Nors pats suaugęs drugys buvo gerai žinomas ir aprašytas, jo kiaušinėliai, vikšrai ir mitybiniai augalai laukinėje gamtoje niekur nebuvo užfiksuoti. Tik 2025 metais Panamoje buvo atrasti šio drugio vikšrai ir nustatyta, kad jie minta pupinių šeimos augalais.
Iš kur kilęs šio drugio pavadinimas. Žodis Thysania kildinamas iš graikų kalbos žodžio thysanos, reiškiančio „kutai“ arba „pakraščiai“. Tai nuoroda į banguotus, kutuotus sparnų kraštus. Rūšies pavadinimas agrippina suteiktas istorinės Senovės Romos asmenybės — Agripinos Jaunesniosios (imperatoriaus Nerono motinos) – garbei. Tokia istorinių ir mitologinių asmenybių vardų suteikimo tradicija XVIII a. biologinėje nomenklatūroje buvo labai populiari. Moksliškai šią rūšį 1776 m. aprašė olandų entomologas Pieter Cramer.
Nepaisant garbingo mokslinio pavadinimo, angliškai šis drugys vadinamas baltąja ragana (White witch), o ispaniškai jis pavadintas Mariposa de la muerte („mirties drugys“). Šie pavadinimai duoti neatsitiktinai. Centrinės ir Pietų Amerikos tautų mitologijoje šis didžiulis pilkšvas drugys yra neigiamas personažas, mirties pranašas, o daugelyje Pietų Amerikos indėnų tikėjimų šie drugiai tapatinami su mirusių žmonių dvasiomis. Toks neigiamas įvaizdis susiformavo dėl išskirtinio šio drugio dydžio, naktinio gyvenimo būdo ir pilkšvos spalvos – tamsoje skraidantis toks drugys primena vaiduoklį.
