Gėlavandenė perluotė (Margaritifera margaritifera) yra dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės rūšis, randama Šiaurė Amerikos ir Europos gėluose vandenyse. Prieš kelis šimtus metų (250–300 m.) Europoje (nuo Ispanijos iki Skandinavijos) ir Šiaurės Amerikoje (JAV šiaurės rytuose, Kanados rytinėse pakrantėse) ši rūšis buvo plačiai paplitusi ir, jai tinkamose sąlygose, gausi. Gėlavandenės perluotės gyvena švariuose, šaltuose, greitai tekančiuose, deguonimi prisotintuose, turinčiuose minkštą vandenį upeliuose ir upėse, kurių dugnas žvyruotas arba akmenuotas. Gyvena 0,5–2 metrų gylyje. Nepakenčia uždumblėjimo. Jų išgyvenimui reikalingos tam tikros rūšies lašišinės žuvys.
Perluočių, kaip ir kitų dvigeldžių moliuskų, kūną gaubia dvi kriauklės. Kriauklės didelės (10–13 cm), sunkios, ovalios formos, jaunų moliuskų gelsvai rudos, senstant tamsėja. Senesnės kriauklės dažnai atrodo surūdijusios, o tai yra šios rūšies ypatybė. Vidinis kriauklių paviršius padengtas storu balto (rečiau kitų spalvų) perlamutro sluoksniu. Gėlavandenės perluotės žinomos dėl savo sugebėjimo suformuoti perlus. Perlai susiformuoja moliusko viduje, kai į gyvūno vidų patenka pašaliniai objektai ar parazitai. Perluotės gamina perlamutro sluoksnį aplink svetimkūnį, kad jį izoliuotų. Laikui bėgant perlamutro sluoksnis storėja, ir galiausiai susidaro perlas.
Stipria, raumeninga koja perluotės įsikasa į gruntą ir tik maždaug trečdalis kriauklės lieka virš. Priešingam gale nei koja yra du sifonai, per kuriuos gyvūnas įtraukia ir išstumia vandenį iš organizmo. Filtruodamos vandenį, perluotės kvėpuoja ir maitinasi.
Gėlavandenės perluotės auga lėtai. Subręsta 10–15 metų. Kasmet birželio–liepos mėnesį subrendę moliuskų patinėliai į vandenį išleidžia spermą, kuri per sifonus patenka į patelių vidų, kur apvaisinami kiaušinėliai. Patelės viduje po poros savaičių iš kiaušinėlių išsirita lervutės (0,6–0,7 mm dydžio) ir tik tada jos paleidžiamos į vandenį. Lervų, kurios vadinamos glochidijomis, viena patelė išleidžia iki milijono, bet suaugusiu individu gali nevirsti ir nė viena. Glochidijoms baigti vystytis reikalinga lašišinių žuvų (margojo upėtakio arba lašišos) „pagalba“. Glochidijos su vandeniu patekusios į lašišinės žuvies žiaunas, čia įsitvirtina ir deguonies turtingoje aplinkoje gyvena ir vystosi iki kitų metų vasaros, tada atsiskiria nuo žuvies, nusileidžia į upės dugną ir pradeda savarankišką gyvenimą. Glochidijų buvimas žuvų žiaunose pastebimo neigiamo poveikio šeimininkui neturi, tačiau padeda glochidijoms pasklisti plačiau, nei tai būtų įmanoma laisvai plūduriuojant upėje. Iš milijonų paleistų glochidijų gali ir nė viena nesutikti jai tinkamos žuvies rūšies ir visos žūtį. Glochidijoms, patekusioms į žuvies žiaunas ir baigusioms vystytis, dar nereiškia išgyvenimo, nes, atsiskyrusios nuo žuvies, gali patekti į upę su uždumblėjusiu dugnu, ir, užsikišus žiaunoms, žūti. Glochidijos labai jautrios aplinkai, todėl jų žūsta labai daug. Gėlavandenės perluotės ilgaamžės – gali išgyventi ir iki šimto metų.
Lietuvoje ši rūšis yra išnykusi. Šiuo metu gėlavandenei perluotei gresia išnykimas arba ji yra labai pažeidžiama visose savo buvusio arealo vietose. Rūšis įtraukta į Tarptautinės raudonosios knygos (IUCN) pažeidžiamų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II priedą ir ES direktyvos 92/43/EEB II ir V priedus. Latvijoje, kurioje kai kuriose upėse šis moliuskas dar randamas, saugoma nuo 1957 m. Perluočių nykimui įtakos turėjo labai daug veiksnių. Visų pirma nesaikingas rinkimas, ieškant perlų, upių ir upelių vagų tiesinimas, gilinimas, užtvenkimas, užteršimas nuotėkomis, vandens rūgštėjimas, bebrų užtvankos ir vienas iš didžiausių veiksnių – lašišinių žuvų populiacijos sumažėjimas. Kai kurios Europos valstybės bando atkurti nykstančias perluočių populiacijas. Svarbiausias žingsnis čia yra lašišinių žuvų gausinimas.
Šis eksponatas – Vykinto Matuzevičiaus muziejui padovanotos kolekcijos dalis. 2008 metais buvęs jūrininkas Vykintas Matuzevičius Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui padovanojo per 10 000 eksponatų kolekciją, kurią rinko daugiau nei 40 metų. Šis eksponatas iki šiol nebuvo eksponuotas, tad kviečiame apsilankyti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje ir jį pamatyti.