Dėmėtasis jūrų arkliukas (Hippocampus erectus) – dygliažuvių būrio, adatžuvinių šeimos atstovas, priklausantis paprastųjų jūrų arkliukų genčiai. Jūrų arkliukai paplitę tropinio ir vidutinio klimato juostų jūrų priekrantėse, dumblių sąžalynuose. Jų arealas apima vakarinę Atlanto vandenyno dalį – nuo Kanados iki Venesuelos. Dažniausiai jie sutinkami negiliuose vandenyse (iki 60 m gylio) palei kranto liniją, upių deltose ir sekliose lagūnose. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais gyvena jūrų arkliuko giminaičiai – jūrų adatos (Syngnathus typhe) ir jūrų ylos (Nerophis ophidion).
Kadangi jūrų arkliukai yra prasti plaukikai, likti nepastebėtiems jiems padeda puiki maskuotė. Apsauginė žalsva ar gelsva spalva paslepia juos tarp vandens augalų. Ši savybė padeda ir maitintis, ir išvengti priešų. Be to, jūrų arkliukai gali judinti akis nepriklausomai viena nuo kitos ir taip stebėti aplinką. Jie yra labai sėslūs – nemigruoja ir neieško naujų gyvenamųjų teritorijų, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl nepalankių gyvenimo sąlygų. Suaugėliai dėl stipraus bangavimo ir dreifo plūduriuojančiose nuolaužose ar dumblių gniužuluose išsibarsto didesniais atstumais. Minta smulkiais vėžiagyviais: šoniplaukomis (Amphipoda), mizidais (Mysidacae), krabukais (Anomura). Per dieną jie gali maitintis net iki 10 valandų ir, įsiurbdami maistą kartu su vandeniu lyg pipete, sugauti iki 3600 vėžiagyvių.
Jūrų arkliukams būdingas ryškus lytinis dimorfizmas: patinėliai yra stambesni ir turi ilgesnes uodegas nei patelės. Dėmėtieji jūrų arkliukai – monogamai. Atkurdami tarpusavio ryšį, spragsėdami atlieka ritualinius šokius. Neršia nuo balandžio iki spalio mėnesio. Patelė ikrelius sudeda į specialią neršto kamerą (sterblę), esančią po patinėlio uodega. Gausus kraujagyslių tinklas kameros sienelėse aprūpina ikrelius deguonimi. Sterblėje patinėlis apie 20 dienų nešioja 102–197 ikrelius. Išsiritę jaunikliai (iki 11 mm ilgio) nėra saugomi – pirmąsias savaites jie praleidžia kaip planktonas, tačiau greitai mokosi, mėgdžiodami tėvų elgesį. Gyvenimo trukmė siekia 3–5 metus.
Monogamija lemia dėmėtųjų jūrų arkliukų skaitlingumą, žuvus vienam individui, likęs partneris dažniausiai nesiporuoja. Ankstyvas lytinis brendimas, greitas augimo tempas ir trumpas generacijos laikas taip pat daro įtaką populiacijos dydžiui. Tinkamos gyvenimo sąlygos blogėja dėl antropogeninės veiklos: pakrančių trikdymo, akvariumų verslo bei grėsmingo žvejybos įrangos naudojimo. Be to, jūrų arkliukai, kaip ir kiti priekrančių gyventojai, jautrūs klimato kaitai ir vandens taršai iš laivų bei pakrančių.
Beveik visoms jūrų arkliukų rūšims gresia išnykimo pavojus: iš 32 rūšių į Tarptautinę raudonąją knygą įrašyta net 30. Dėmėtasis jūrų arkliukas nuo 2016 m. įrašytas į pažeidžiamų rūšių (VU) sąrašus.
