Vampyrai. Kas jie tokie? Tai mituose ir folklore egzistuojančios fantastinės būtybės, kurios gyvena siurbdamos žmonių ar gyvūnų kraują. Čia kalbame apie mitus, bet ar kažko panašaus nėra gamtoje? Yra – žmonių ir gyvūnų krauju ir kitais kūno skysčiais maitinasi uodai, dėlės, kai kurie šikšnosparniai…
Šiltuoju metų laiku žmonių kraujo „trokšta“ uodai, juos geriausiai ir pažįstame. Apie medicinines dėles irgi esame girdėję. Kas jos?
Medicininės dėlės (Hirudo medicinalis) priklauso žieduotųjų kirmėlių tipui, dėlių Hirudinea klasei. Medicininės dėlės gyvena nedideliuose gėlo vandens telkiniuose su dumblėtu dugnu ir gausia vandens ir pakrantės žoline augalija. Džiūstant vandens telkiniui, dėlės įsirausia į dumblą ir taip išgyvena nepalankų periodą.
Suaugusi dėlė yra iki 12 cm ilgio ir apie 2 cm pločio. Medicininės dėlės nugarėlė rusva, iš abiejų pusių matosi dvi tamsios juostelės, tarp jų yra nedideli taisyklingos formos tamsūs taškeliai. Dėlės pilvas žalsvos spalvos, nusėtas smulkiais taškeliais. Abiejuose kūno galuose yra siurbtukai. Prie aukos kūno dėlė prisitvirtina užpakaliniu siurbtuku. Priekinėje kūno dalyje matomas burnos siurbtukas. Burnos ertmėje yra žandai, kuriais dėlė prapjauna gyvūno odą, o iš seilių liaukų į žaizdą įpurškia biologiškai aktyvių medžiagų, kurios slopina kraujo krešėjimą ir skausmą. Dėlės skrandyje telpa 5–6 kartus daugiau kraujo negu sveria pati dėlė. Prisisiurbusi kraujo, dėlė su šiuo rezervu gali išgyventi iki 2 metų. Dėlių skrandyje gyvena Aeromonas rūšies bakterijos, kurios gamina fermentus, neleidžiančius sukrešėti kraujui. Taip pat yra fermentų, naikinančių bakterijas, galinčias sukelti kraujo puvimą ar rūgimą dėlių skrandyje.
Medicininės dėlės yra hermafroditai. Birželio–liepos mėnesiais jos deda kiaušinių kokonus į dumblą ir drėgną gruntą pakrantės zonoje. Jaunos dėlės išsirita po 30–45 dienų, maitinasi tik varliagyvių krauju (medicininės dėlės gyvena tik tuose vandens telkiniuose, kur yra varlių). Suaugusios dėlės siurbia žuvų, varliagyvių ir žinduolių kraują.
Paplitusi Europoje ir Azijoje, kitur įvežta, nes naudojama medicininiais tikslais. Lietuvoje reta, saugoma, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Medicininės dėlės nuo seno naudojamos gydymo tikslais (leisdavo siurbti žmonių kraują). Jomis gydydavo daug ligų. XVII–XVIII amžiuje. XIX amžiuje, vystantis biochemijos ir medicinos mokslams, dėles ėmė keisti cheminės priemonės. Ir šiuo metu kai kuriose pasaulio klinikose kartu su medikamentais taikomas ir gydymas medicininėmis dėlėmis (hirudoterapija). Kodėl įsisiurbusi dėlė „prisideda“ prie žmonių gydymo? Viskas susiję su dėlių seilėmis, kurias jos sušvirkščia į žaizdą. Šiandien mokslininkai dėlių seilių liaukose aptinka apie 100 įvairiausių biologiškai aktyvių medžiagų, kurių poveikis žmogui vis dar tyrinėjamas. Viena iš žinomiausių tokių medžiagų – hirudinas, naudojamas kaip labai efektyvus antikoaguliantas (krešėjimą veikianti medžiaga).
