Būnant gamtoje: miške, parke, paupyje ant medžių kamienų, ant nulūžusių šakų galų galima pamatyti į pumpurą ar į mažą šakelę panašų darinį. Tik žinodamas, kas tai yra, pamatai, kad tai – sraigė. Šios skląsteninių šeimos sraigės turi verpstės formos kriaukles, kurios „uždaromos“ specialiu skląsčiu (Clausilium). Iš čia ir lietuviškas – skląsteniniai ir lotyniškas – Clausiliidae šeimos pavadinimai. Skląstis yra liežuvėlio arba šaukštelio formos. „Uždariusi“ angą, sraigė apsisaugo nuo plėšrūnų ir nuo sausros. Pailgos verpstės formos kriauklės leidžia sraigėms pasislėpti mažiausiuose uolų, medžių žievės plyšiuose, po žieve, yrančioje medienoje. Įdomu tai, kad kriauklės yra kairinės.
Mažiausia Lietuvos skląsteninių šeimos sraigė yra Mažoji vytinėlė. Jos kriauklė nesiekia nė 1 cm ( 7–9 mm). Kriauklė, kaip visų skląsteninių, verpstės formos, ruda, paviršius rumbuotas. Maitinasi dumbliais, kuriuos radule nugramdo nuo paviršių. Gyvena miško paklotėje, senuose kelmuose. Vasaros pabaigoje deda kiaušinėlius, kurie vystosi apie tris savaites . Per metus sraigė pilnai užauga. Lietuvoje nėra dažna.
Paplitusi Mažoji vytinėlė Pabaltijyje, Vidurio Europoje ir siekia net Italiją.
