Ilsėdamiesi prie vandens telkinių, žvejodami ar tiesiog grožėdamiesi gamta – daugelis esame pastebėję gėlavandenių dvigeldžių moliuskų geldutes arba bedančių kriaukles. Tai geldutinių (Unionidae) šeimos moliuskai, kurių kriauklės yra didelės (50–130 mm), todėl jas lengva pastebėti. Tačiau mūsų vandens telkiniuose gyvena ir kitos dvigeldžių moliuskų šeimos atstovai, kurių kriauklės yra mažos ir sunkiai matomos. Tai rutuliukinių (Sphaeriidae) šeimos moliuskai – mažiausi dvigeldžiai Lietuvoje.
Rutuliukiniai paplitę visame pasaulyje ir gyvena įvairiose gėlo vandens ekosistemose – nuo mažyčių tvenkinių iki didžiulių ežerų ir upių. Jie prisitaikę prie skirtingų temperatūrų: randami tiek užšalusiuose arktiniuose ežeruose, tiek atogrąžų vandenyse. Šie moliuskai aptinkami šaltiniuose, pelkėse, šlapiose pievose, upėse, ežeruose, taip pat žmogaus sukurtuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, kanaluose ir užtvankose. Jie gali gyventi tiek oligotrofinėse (mažai maisto medžiagų turinčiose), tiek eutrofinėse (turtingose maisto medžiagomis) vandens ekosistemose.
Rutuliukiniai yra itin smulkūs – jų dydis svyruoja nuo 2 iki 35 mm. Kaip ir kiti dvigeldžiai moliuskai, jie filtruoja vandenį, perdirba maistines medžiagas ir padeda palaikyti ekologinę pusiausvyrą. Jie taip pat yra svarbi mitybinės grandinės dalis – jais minta kiti gyvūnai. Be to, šie moliuskai yra tarpiniai šeimininkai kai kurių ligas sukeliančių siurbikių. Vis dėlto jų paplitimas, populiacijų būklė ir gausa iki šiol yra menkai ištirti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Rutuliukinius, kaip ir kitus vandens moliuskus, neigiamai veikia klimato kaita, šlapžemių naikinimas, tarša bei invazinių rūšių plitimas.
Šie moliuskai yra hermafroditai. Jų kiaušinėliai (gali būti iki 30) vystosi žiaunose esančiuose lerviniuose maišeliuose. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervutės paleidžiamos į vandenį ir pradeda savarankišką gyvenimą. Rutuliukiniai gyvena nuo 2 iki 5 metų.
Lietuvoje aptinkama 19 rutuliukinių šeimos moliuskų rūšių. Didžiausia iš jų – upinė rutuliukė (Sphaerium rivicola), kurios dydis siekia iki 25 mm. Ji gyvena upėse ir ežeruose, kuriuose gausu deguonies. Mažiausia – mažoji žirnė (Pisidium moitessierianum).
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijoje galite pamatyti upinę rutulinukę.
