Lietuvoje mažųjų erelių rėksnių (Clanga pomarina) populiacija yra plačiai paplitusi. Mūsų šalyje peri apie 1 900–2 900 porų. Nepaisant stabilios populiacijos pastarąjį dešimtmetį, grėsmės šiai rūšiai išlieka.
Muziejaus ornitologų tyrimai
Muziejaus ornitologai, vykdydami plėšriųjų paukščių tyrimus, naudoja vaizdo kameras, kurios leidžia stebėti sparnuočių elgseną, mitybos įpročius bei fiksuoti žiedų įrašus. Šios technologijos palengvina tyrėjų darbą ir suteikia vertingos informacijos apie paukščių gyvenseną.
Ištyrus į muziejų patenkančių žuvusių šios rūšies erelių skrandžių turinį, buvo nustatyta, jog gyvūnų rūšių proporcijos atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotą mitybą. Mažųjų erelių rėksnių racioną sudaro smulkūs žinduoliai (pelėnai, kurmiai), paukščiai bei varliagyviai.
Lizdavietės
Mažieji ereliai rėksniai lizdavietėms renkasi brandžius mišrius miškus, dažniausiai netoli žemės ūkio naudmenų. Lizdus jie krauna eglynuose, ąžuolynuose, beržynuose ar juodalksnynuose, vidutiniškai 15 metrų aukštyje. Jie kasmet grįžta į tas pačias lizdavietes, naudodami tą patį lizdą daugelį metų.
Į tas pačias lizdavietes šie paukščiai grįžta kasmet, dažnai naudodami tą patį lizdą daugelį metų. Vidutiniškai apie 60 proc. porų sėkmingai išaugina jauniklius, tačiau lizde dažniausiai užauga tik vienas jauniklis.
Migracija ir Pasiskirstymas
Lietuvoje perintys mažieji ereliai rėksniai į žiemovietes migruoti pradeda rugsėjo mėnesį. Didžiausias perinčių porų tankumas stebimas šalies centrinėje, šiaurinėje ir rytinėje dalyse. Dabartinė populiacija yra mažesnė nei buvo XX amžiaus pabaigoje, tačiau stabilizavosi per pastarąjį dešimtmetį.
Grėsmės Rūšiai
Nepaisant stabilumo, mažųjų erelių rėksnių populiacijai kyla rimtų grėsmių. Viena didžiausių problemų – plynųjų kirtimų poveikis, dėl kurio sunaikinamos oficialiai neregistruotos lizdavietės ir potencialios veisimosi buveinės. Taip pat mitybinės buveinės degraduoja dėl pievų pavertimo dirbamąja žeme.
Mažųjų erelių rėksnių apsauga
Mažųjų erelių rėksnių išsaugojimas reikalauja kryptingų veiksmų, tokių kaip lizdaviečių apsauga, natūralių mitybinių buveinių atkūrimas. Šie veiksmai yra būtini, siekiant išlaikyti šios rūšies stabilumą ir užtikrinti jų ateitį Lietuvoje.
