Konstantinas Arris (1874 06 13 – 1941?) – išskirtinė asmenybė Lietuvos zoologijos mokslo istorijoje. Nors iš Lietuvos kilęs keliautojas, entomologas ir verslininkas visus savo kelionių įspūdžius fiksavo dienoraščiuose, dalį svarbių jo biografijos faktų iki šiol gaubia paslaptis.
K. Arris rengė mokslines ekspedicijas į Bucharą, Samarkandą bei jų apylinkes, Kogistano, Talas Alatau, Pamyro kalnynus, Zeravšano, Kopetdago ir kitus kalnagūbrius, Karakumų, Kyzylkumo, Takla Makano dykumas, Alajo lygumą, Užkaspijo sritį. 1931 metais su prof. Tadu Ivanausku dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Brazilijoje. Konstantino Arrio kelionės (su pertraukomis) truko daugiau nei du dešimtmečius.
Keliauti K. Arrį paskatino susidomėjimas vabzdžiais: „Visokiais būdais stengiausi pakliūti į mažai ištirtas sritis, kur galėčiau visiškai atsidėti savo mėgstamam darbui – vabzdžių rinkimui“. Šių kelionių metu jis surinko daugiatūkstantinę vabzdžių kolekciją. Entomologas daugiausiai dėmesio skyrė vabalams. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje saugoma dalis K. Arrio rinkinių, kuriuos sudaro daugiau nei 11 000 vienetų vabzdžių.
Anot Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriaus dr. Romo Ferencos, K. Arrio vabalų kolekcija yra labai vertinga: „Šioje kolekcijoje skambiu pavadinimu „Coleoptera Regionis Palearcticae“ yra ne tik paties K. Arrio kelionėse rinktų vabalų. Tarp beveik keturių tūkstančių vabalų rūšių galime rasti vabalų, kurių etiketės pažymėtos žinomų XX a. pradžios Europos entomologų pavardėmis. Rinkinio geografija labai plati – apima didžiulę teritoriją nuo Britų salų iki Kinijos. Rinkinyje taip pat yra vabalų iš Šiaurės Afrikos – Tuniso, Alžyro, Maroko. K. Arrio kolekcijoje yra ir keletas vabalų iš Kroatijos, surinktų 1879 metais. Tai seniausi muziejuje saugomi vabzdžiai“.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus archyvuose saugomi ir Konstantino Arrio kelionių dienoraščiai. Juose esantys tekstai galėtų padėti daugiau sužinoti apie šios išskirtinės asmenybės gyvenimą, tačiau jų turinys iki šiol neiššifruotas. Dienoraščių tekstai parašyti vokiečių ir rusų kalbomis beveik neįskaitoma rašysena. Keliautojas tikėjosi išleisti savo kelionių dienoraščius, tačiau jo planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. K. Arris spėjo išleisti tik dvi savo kelionių knygas.
Šio keliautojo likimą nuo 1939-ųjų gaubia nežinia. Spaudoje rašoma, kad jis mirė 1941 metais, tačiau tiksli data ir palaidojimo vieta – nežinomos.
Konstantino Arrio vardu pavadinta viena drugių ir dvi vabalų rūšys.